|
Kartenoje ir Kveciuose – moliūgų salos
Praėjusiame „Pajūrio naujienų“ numeryje pasiskaitęs, kad Lazdininkų gyventojų moliūgas išdrėbė iki 56 kilogramų svorio, karteniškis Juozas Grigaitis truputį suglumo, juokavo: ar besistengti šį šeštadienį į Kretingoje įvyksiančią šventę savąjį augintinį atritinti, ar jau – nebe. Augina dėl atrakcijos ir dėl vaikų Juokas juokais, bet į šventę jis ruošiasi. Kaip su žmona Jovita vadina, jųdviejų „moliūgų salelėje“ palei Alanto upę taip pat yra į ką akis paganyti – iš po plačių kaip skėčiai lapų kokios 7 ar 8 įvairaus dydžio geltonos galvos kyšo – tik rinkis didžiausią, ryškiausią, gražiausią. Vieno moliūgo apimtį karteniškis net išmatavo – buvo metras devyniasdešimt. O kiek sveria, kaip liaudis sako, pažiūrės, kai dugną dės, iki šeštadienio liko kelios dienos – tegul dar saulėj pasišildo šonus. Vieta, kurioje plėtojasi Grigaičių moliūgai, – išties įstabi. „Kiek laisvės, kiek erdvės čia jiems... Kaip kokioj saloj karaliauja sau vienui vieni, be „kaimynų“ – nei koks burokas, nei kopūstas jiems nesimaišo“, – pasidžiaugė Jovita. Moliūgus Grigaičiai augina lygiai tiek metų, kiek yra „Pajūrio naujienoms“. „Nuo pat pirmos dienos, kai kartu su laikraščio prenumerata sėklų kaip dovaną gavom“, – patikslino jie. Tiesa, dabar derliaus daugiau laukia ne tiek dėl savęs ir dėl geltonojo grožio, kiek dėl atrakcijos per Moliūgo šventę, o ir dėl to, kad bus iš ko 5 anūkams ir 3 proanūkiams, kurių vieni Kaune, kiti Kretingoje gyvena, mėgstamoms trintoms sriuboms virti. Anksčiau Jovita moliūginių „saldainiukų“ su apelsinais pasigamindavo ir sau, o dabar receptą, sakė, jau pamiršusi. „Nėra kada užsiimti, daržai ir šiltnamiai pilni kitų daržovių. Vieną pomidorą, kilogramą sveriantį, šiemet pavyko užauginti“, – pasidžiaugė pašnekovė. Išsirinko, kurį į šventę atsiveš Patiekalų iš moliūgų nedaug gamina, bet vis tiek šias daržoves augina prosenelės sodyboje Kveciuose ūkininkaujantys kretingsodiškiai Eglė ir Viljamas Valužiai. „Tik pyragą su tarkuotais moliūgais kartais iškepu“, – patikslino moteris. Palei tvorą taip pat driekiasi visa moliūgų eilė. Eglė svarstė, kurį geriau į šventę reikės atsivežti, – ar kad ir nedidelį, užtat daugeliui galbūt neregėtą juodą „kamuolį“, ar tą didesnį ir visą taškuotą? O gal – abu sykiu? Pasirodymo Moliūgo šventės ekspozicijoje ypač laukia Eglės ir Viljamo vaikai – mažoji darželinukė Ugnė ir paauglys Pranciškonų gimnazijos moksleivis Lukas. Sodyboje vaikinas žino kiekvieną kampelį ir kiekvieną daržovę, sukasi kaip tikras šeimininkas. O veikti yra ką – pasirodo, čia tikras paukštininkystės ūkis: apie 20 ančių, 8 žąsys, 30 vištų. Savo ūkyje užaugintą kaimišką paukštieną, daržoves ir kitas gėrybes Eglė veža parduoti į Palangos turgų. O moliūgai pasitarnauja dar ir kaip pašaras – atlikusius sulesina paukščiams arba atiduoda triušiams, kurių nuo didelio iki mažo pilni narvai.
|