Šunų ieškotojai grįžo: Padvariuose krėtė ūkininkų ūkį

Ūkininkas Antanas Leišys (kairėje) organizacijos „Gelbėkim gyvūnus“ atstovei Joranai Lisauskienei dar prieš įžengiant į fermą aiškino, kad šunų daugyklos čia tikrai nėra ir niekada nebuvo.

Aistros dėl šunų nelegalių daugyklų tebeverda: penktadienį 6 viešosios įstaigos „Gelbėkim gyvūnus“ atstovai ir savanoriai iš Klaipėdos vėl purtė Padvarius, tiksliau šiame kaime esantį Aurelijos ir Antano Leišių ūkį.

Pranešimas nustebino ir ūkininkus, ir Veterinarijos tarnybą

„Kai kurie atvykėliai liko sėdėti mašinose, o prie manęs prisistatė dvi jaunos moterys, pareiškė, kad yra gautas anoniminis skundas ir pareikalavo įleisti jas į fermą. To betrūko: pašaliniai žmonės atitraukia mus nuo skubių darbų, veržiasi vidun! Palinkėjau kuo greičiau eiti savo keliais ir netrukdyti, tačiau buvo iškviesta policija ir veterinarijos tarnyba“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo A. Leišienė. Ūkininkė teigė nenutuokianti, kas ir kodėl galėjo paskleisti melagingas žinias apie fermoje ir ūkiniuose pastatuose vykdomą nelegalią veiklą, tai yra dauginamus ir prastai prižiūrimus šunis.

„Du šunis mes turim. Sarginį Šarą patys iš prieglaudos esam parsivežę, – antai lauke pririštas. O kalytė Čita prieš kokius 6-erius metus priklydo. Kur čia nepriežiūra? Čita tai, galima sakyti, tikra lepūnė. Kur tu rasi geriau: sausainius triauškina, lovoje miega“, – juokėsi A. Leišys.

Kol moterys iš organizacijos „Gelbėkim gyvūnus“, ieškodamos nelegalios šunų daugyklos vaikščiojo po fermą ir aplinkinius ūkinius pastatus, prieigose lūkuriavęs Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius Saulius Alonderis patikino: Leišių ūkis žinomas ir kontroliuojamas. Kad būtų dauginami šunys – naujiena, planinių patikrinimų metu to nebuvo nustatyta. O turimi du šunys – veterinarų prižiūrimi, paskiepyti, yra vakcinavimo dokumentai.

Reikalauja viešai atsiprašyti

„Mums buvo pranešta apie gautą skundą, privalėjom reaguoti“,– kodėl jie čia, paaiškino kartu su S. Alonderiu prie fermos stoviniavę Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Vilius Stančikas, Policijos komisariato Reagavimo skyriaus patruliai Rimantas Batakis ir Žilvinas Šidlauskas. Kaip sakė pareigūnai, po per Lietuvą nuskambėjusių įvykių Padvarių Slyvų gatvėje, kai buvo aptikta nelegali veisykla, o ankštuose narvuose savo šlapime ir išmatose mirkę 25 šunys paimti ir išvežti į prieglaudą „Nuaras“, visuomenė tebėra įsiaudrinusi. Panašių pranešimų apie netinkamai laikomus gyvūnus ir toliau daugėja, nors jie nebūtinai pasitvirtina.

Nepasitvirtino ir šį kartą. „Apėjom, patikrinom visą teritoriją, apžiūrėjom pastatus. Susidarė įspūdis, kad šis ūkis – tvarkingas, viskas gerai. Tuoj pat panaikinsim įtarimus, daugiau čia nebevažiuosim ir ūkininkams nepatogumų nebekelsim“, – žadėjo organizacijai „Gebėkim gyvūnus“ atstovaujanti Jorana Lisauskienė.

Tačiau A. Leišienė, regis, nusiteikusi karingai: reikalauja viešo atsiprašymo „Pajūrio naujienų“ laikraštyje.

„Aš ir dėl kitų žmonių stengiuosi: juk negali taip būti, kad, gavę anoniminius melagingus skundus, savanoriai paieškomis žemintų niekuo dėtus gyventojus, brautųsi į privačias valdas nesant jokio pagrindo. Už tą sumą, kiek organizacija „Gelbėkim gyvūnus“ sumokės „Pajūrio naujienoms“, globos namuose gyvenantiems šunims aš pasižadu nupirkti pašaro“, – savo sąlygą iškėlė A. Leišienė. Jei atsiprašyta nebus, dėl organizacijos atstovų ir savanorių veiksmų moteris ketina kreiptis į policiją elektroninių paslaugų sistemoje.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė „Pajūrio naujienoms“ patvirtino, kad panašių nesusipratimų, kai sulaukiama gyventojų audringos reakcijos, šių dienų kontekste vis pasitaiko. „Bet juk institucijų, gavusių signalą apie gyvūnų nepriežiūrą ar dauginimą, atstovai neįėję vidun nesužinos, ar kieme laikomi tik tie du prižiūrėti šunys, gal fermoje jų yra dar koks 50?“ – svarstė ji. Anot pašnekovės, gyvūnų laikytojai turi suprasti ir sudaryti sąlygas pamatyti, įsitikinti. „Čia tas pats kaip su vaikų teisėmis – gavusi pranešimą apie galimą vaikų nepriežiūrą, tarnyba turi teisę patekti į šeimos namus ir, jei faktai nepasitvirtina, išsklaidyti apkalbas“, – gyvūnų teisių gynėjus gynė B. Kymantaitė.

Linkėjo vadovautis protingumo kriterijais

Paprašytas pakomentuoti situaciją, Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas prabilo apie teisinį akibrokštą: policija nuolat prašo visuomenės pagalbos stengiantis išaiškinti nusikaltimus, o dar geriau – jiems užbėgant už akių.

„Džiaugiamės ir dėkingi esame, kad ypač daug pranešimų sulaukiame apie galimai neblaivius vairuotojus keliuose. Vieni faktai pasitvirtina, o kiti ne, tačiau pasitvirtinus, tik pranešusių pilietiškų žmonių dėka užkertamas kelias galbūt baisioms eismo nelaimėms“, – sakė komisaras. Anot jo, į „vieną krepšį“ melagingus ir apgaulingus pranešimus sudėti negalima: galbūt automobilio vairuotojas maigė mobilųjį telefoną, nepažiūrėjo į kelią ir dėl to vinguriavo, o kai kam pasirodė, kad girtas. Pranešėjas paskambino į policiją, papasakojo apie keistą eismo dalyvį ir galimai keliamą pavojų. „Mūsų pareiga tokiu atveju – patikrinti, įspėti“, – sakė komisaras.

Anot A. Pužausko, kol kas teisėje galioja, kad žmogus turi būti oficialiai įspėtas ir pasirašęs, jog už melagingą pranešimą jam gresia atsakomybė pagal administracinių ir baudžiamųjų nusižengimų kodeksų nuostatas. Jei „ant popieriaus“, kuriame išaiškintos jo teisės ir pareigos, pranešėjas nėra pasirašęs, tai ir atsakomybė negresia. Tačiau diskusijos vyksta, siekiama, kad pakaktų ir oficialaus žodinio įspėjimo apie gresiančią atsakomybę už išgalvotus pranešimus.

Kita vertus, anot komisaro, nepasirašiusieji irgi gali būti nubausti – tais atvejais, kai pranešimai akivaizdžiai melagingi, piktybiniai, pavyzdžiui, – apie padėtus sprogmenis, kai kviečiamos specialiosios tarnybos, siekiant sutrikdyti kokių nors įmonių, įstaigų ar organizacijų veiklą. A. Pužausko nuomone, gyvūnus gelbstinčių organizacijų aktyvistai turėtų vadovautis protingumo kriterijais, jausti ribas.

Apie policijos pareigūnų iškvietimą į Leišių ūkį komisaras buvo informuotas.

„Suprantu ūkininkus, kurie turėjo svetimus žmones įsileisti į fermą. „Jei atsitiktų taip, kad, tais pačiais batais vaikščiodami gatvėmis, užneštų kiaulių marą, ir tektų gyvulius išpjauti, Civilinio kodekso tvarka tikrintojai ūkininkams turėtų atlyginti patirtas išlaidas“, – teigė A. Pužauskas. Anot jo, policijos pareigūnai stovėjo šalia fermos, vidun nėjo.

„Mūsų pareigūnų prievolė buvo tik užtikrinti viešąją tvarką prieigose, tai yra žiūrėti, kad nekiltų susistumdymų ar ko nors panašaus“, – sakė komisaras.

• Rašyti komentarą (15)