Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Parama padės atsitiesti ir galvijų laikytojams: už parduotus gyvulius jiems jau išmokėta 2,5 mln. eurų.

Pirmoji koronaviruso banga, pavasarį apėmusi visą pasaulį, neaplenkė ir mūsų šalies žemės ūkio. Pandemijos pasekmes pajutę žemdirbiai džiaugiasi, kad jas švelnina valstybės parama.

Iš valstybės biudžeto pagalbos sulaukė produkcijos tiekėjai, žemdirbiai ir perdirbėjai.

Be to, taikoma ne tik finansinė pagalba, bet ir kitos situaciją lengvinančios priemonės.

Labiausiai nukentėjo perdirbėjai

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, apžvelgdamas COVID-19 pasekmių lengvinimo priemones žemės ūkyje, yra sakęs, kad blogiausias scenarijus nepasitvirtino – per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą pavyko išvengti itin didelių ekonominių nuosmukių. Žemės ūkiui pagelbėjo ir tai, kad perdirbimo sektorius pirmosios koronaviruso bangos metu atrado racionalius sprendimus ir puikiai susitvarkė su pandemijos iššūkiais bei išvengė viruso protrūkių įmonėse.

Vis tik pandemijos pasekmių, paveikusių žemės ūkį, neišvengta, todėl Žemės ūkio ministerijos užduotis buvo padėti įveikti sunkumus, pajamų netektis. Labiausiai nukentėjo perdirbėjai, nes pandemijos laikotarpiu užsidarė nemaža dalis aukštos pridėtinės vertės produktų eksportavimo rinkų. Be to, sumažėjo ir eksportuojamų produktų kainos. Žemės ūkio ministerija informavo, kad Vyriausybė, siekdama sumažinti koronaviruso pasekmes, skyrė 165 mln. eurų paramos ūkininkams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams. Parama buvo skaičiuota pagal sektorių gamybos pajėgumus, identifikuojant ir kainų kritimo lygį.

Paramos gavėjų sąrašas – įvairus

Žemės ūkio ministerijos pagalbos patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos mechanizmas, žemės ūkio ministro A. Palionio teigimu, parengtas diskutuojant ir tariantis su socialiniais partneriais, maisto gamybos ir perdirbimo pramonės atstovais. Valstybės pagalba skiriama pieno ūkiams, galvijų augintojams, kiaušinių, vištienos, kiaulininkystės, daržininkystės ūkiams, į pagalbos gavėjų sąrašą nepapuola tik grūdinių kultūrų augintojai.

Nemažai Lietuvos gamintojų produktų, pavyzdžiui, pienas, yra greitos realizacijos produktai. Tad juos gaminantys ūkininkai būna įspausti į kampą ir sutinka parduoti savo produkciją ir už žemesnę kainą. Todėl ir valstybės parama dėl pandemijos pasekmių pirmiausia pasiekė pieno gamintojus: už balandžio ir gegužės mėnesių pajamų netektis dėl koronaviruso pandemijos poveikio jie sulaukė 18,5 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje pieno gamintojus turėtų pasiekti išmokos už vasaros mėnesius – 19,2 mln. eurų.

Parama neaplenkė ir galvijų laikytojų: už galvijus, parduotus šių metų balandžio–birželio mėnesiais, buvo išmokėta beveik 2,5 mln. eurų. Paraiškos už kitus šios pagalbos teikimo laikotarpius bus renkamos spalio 1–15 d. (už antrąjį pagalbos teikimo laikotarpį) ir gruodžio 1–4 d. (už trečiąjį pagalbos teikimo laikotarpį).

Už kiaulę – 30 eurų

Laikinoji parama teikiama ir kiaulių augintojams, patyrusiems neigiamą COVID-19 protrūkio poveikį. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems kiaulių laikytojams, 2020 m. balandžio–lapkričio mėn. pardavusiems kiaules ir patyrusiems nuostolių, bus iš dalies kompensuotos prarastos pajamos. Pagalbos dydis atitinkantiems nustatytus reikalavimus – 30 eurų už vieną kiaulę.

Paraiškos pagalbai gauti teikiamos trimis etapais. Pirmasis jau įvyko rugpjūčio mėnesį, kiti du numatomi spalio ir gruodžio mėnesiais. Paraiškos teikiamos rajono, kuriame registruota kiaulių laikytojo valda, savivaldybei: nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. (įskaitytinai) – už kiaules, parduotas per antrąjį pagalbos teikimo etapą, nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 4 d. (įskaitytinai) – už kiaules, parduotas per trečiąjį pagalbos teikimo etapą.

Paspirtis – lengvatinės paskolos

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad ūkiams išsilaikyti, pagerinti savo situaciją padeda ir lengvatinės paskolos, joms jau skirta 40 mln. eurų. Šia pagalba gali pasinaudoti kaimo vietovėje veikiantys ūkio subjektai, užsiimantys pirmine žemės ūkio produktų gamyba, žemės ūkio kooperatyvai (taip pat ir perdirbimui bei prekybai), akvakultūros produktų gamintojai.

Lengvatinės paskolos teikiamos iki trejų metų, o jų palūkanos – tik nuo 0,1 proc. vienų metų laikotarpiui mažoms įmonėms ir iki 0,69 proc. trejiems metams didelėms įmonėms.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas skelbia, kad jau galima kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios bus teikiamos iki gruodžio 31 d. per atrinktus finansų tarpininkus. Pagrindinis kriterijus, norint gauti lengvatinę paskolą, – paramos prašantys subjektai praėjusių metų gruodžio 31 d. neturėtų būti laikomi sunkumų patiriančiais. O tie, kurių pajamos krito dėl pandemijos ir jie susidūrė su likvidumo problemomis, galės kreiptis į Žemės ūkio paskolų garantijų fondo šiuo metu atrenkamus finansų tarpininkus ir gauti lengvatinę paskolą iki 1 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, atliekant vertinimą, ūkio subjektai nurodė, jog paskolos poreikis galėtų siekti 200 tūkst. eurų. Kreipiantis dėl paskolos, ūkio subjektai turi užpildyti paraišką ir aiškiai nurodyti, kokioms reikmėms jie skolinasi, ar tai būtų darbo užmokesčio apmokėjimas, ar trumpalaikio turto įsigijimas, ar kitos apyvartinės lėšos.

Gali kreiptis dėl vienkartinės išmokos

Švelnindama karantino padarinius, Vyriausybė parengė įvairių pagalbos priemonių dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai, taip pat verslui, netekusiems darbo, šeimoms su vaikais, pensinio amžiaus gyventojams bei neįgaliesiems, tačiau iki šiol smulkieji ūkininkai negalėjo pasinaudoti jokia paramos forma.

Dar vasarą Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta skirti vienkartinę arba periodinę 200 eurų išmoką smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, jeigu jie Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu atitiks įstatyme nustatytas sąlygas. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad smulkieji ūkininkai, kurių ūkis iki 4 EDV, jau gali kreiptis vienkartinės arba periodinės išmokos už karantino laikotarpį. Prašymus bus galima pildyti iki pat gruodžio 11 dienos. Dėl išmokų reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o išmokėtos jos bus iki šių metų pabaigos.

Supaprastintos priemonės

Lengvatinės paskolos ir finansinė parama – ne vienintelė valstybės pagalba švelninant pandemijos pasekmes. Buvo taikoma ir kitokių lengvatų. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir žemdirbiams kylančias problemas, parengė paramos, teikiamos pagal Kaimo plėtros programą, supaprastinimus dėl COVID-19 grėsmių bei pasekmių mažinimo. Šie supaprastinimai labai svarbūs visiems, besinaudojantiems šios programos priemonių parama.

Daugelis pakeitimų yra susiję su administravimu: sumažinta patikrų, projektų, kurie yra baigti ir jau pervesti pinigai, fizinės patikros nukeltos vėlesniam laikui, taip pat iki 80 proc. padidinti avansiniai išmokėjimai, taikomi papildomi šaukimai ir kaimo plėtros programai, ir verslo pradžiai kaimo vietovėse. Programoje – nauja priemonė

Rugsėjo pradžioje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė KPP papildymui nauja priemone – „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Perskirsčius programos biudžetą, naujai priemonei įgyvendinti skirta 33,1 mln. eurų.

Naujos KPP priemonės tikslas – padėti COVID-19 krizės paveiktiems ūkininkams, fiziniams asmenims, mažoms ir labai mažoms įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą kaimo vietovėje.

Jų ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis. Priemone siekiama prisidėti prie Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialo išsaugojimo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas