Tautodailės metų atspindžiai Kretingos muziejuje

Muziejaus direktorė Vida Kanapkienė (kairėje) ir muziejininkė Danutė Šorienė parodos atidarymo išvakarėse.

Penktadienį Kretingos muziejaus Baltojoje salėje – konferencija „Tautodailė – širdies šneka“, po jos bus atidaryta Kretingos krašto kuriančių žmonių kūrybos darbų paroda, skambės liaudies dainos, mirgės šokių ir žaidimų raštai. Šie Tautodailės metams skirti renginiai – projekto „Tyrinėk, atrask, pažink“ dalis.

Projekto tikslas – atrasti naujokų

Kaip sakė projekto autorė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Kretingos sekcijos pirmininkė Danutė Šorienė, prieš pateikdama projektą vertinti Kultūros tarybai, ketinusi surengti 10 dienų trukmės ekspediciją ir aplankyti tuos kuriančius regiono žmones, kurie įdomūs, bet nesiryžta dalyvauti parodose. Tačiau dėl karantino sumanymą teko pakoreguoti.

„Išsiuntinėjau elektroninius laiškus visiems seniūnams, kaimo bendruomenėms, prašiau paskatinti, kad kuriantys gyventojai atsilieptų. Ypač daug pagalbos sulaukiau iš mūsų rajono Laukžemės kaimo bendruomenės pirmininkės Aidos Mikutienės ir Kūlupėnų seniūnės Ritos Lubienės“, – sakė D. Šorienė.

Dėl vietos stokos parodų salėse šįkart neeksponuojami tekstilės darbai, apsiribojama tapyba, skulptūra, karpiniais, keramika, ypač daug – juvelyrinių dirbinių. Tarp naujų, kretingiškiams galbūt mažiau žinomų, o gal visai nežinomų kūrėjų muziejininkė paminėjo medžio drožėją Augustiną Žalgirį iš Kartenos, kaip medžio drožėją pažįstamą, tačiau tapybos naujoką taip pat karteniškį Antaną Sungailą, tapytojas Laimutę Kasparavičienę iš Raguviškių, kretingiškes Janiną Budrienę ir Ramunę Martinėnienę, drožėją, gebantį sumeistrauti ir kankles, Arvydą Valeiką iš Kretingos, karpinių autores Laimutę Karčiauskienę iš Laukžemės ir Nijolę Kalvienę iš Vydmantų, metalo meistrą Rytį Zenkevičių, kretingiškius Rasą ir Gediminą Staškauskus – keramikos, medžio ir metalo darbų autorius, iš Kūlupėnų kilusią juvelyrę Salomėją Lubytę.

Iš viso parodoje darbus pristato 39 meistrai, tarp kurių 21 naujokas. Eksponuojami 175 darbai.

Kretingą garsina medžio drožėjai

Pranešimus parengė Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dailės mokytoja Valdonija Karaliūnienė. Apie Kretingos krašto kryždirbystės ypatumus apžvalgą – dailėtyrininkė Alė Počiulpaitė, apie tai, kokia mūsų krašto tautodailė buvo vakar ir kokia yra šiandien, – D. Šorienė.

Muziejaus direktorė Vida Kanapkienė teigė, kad niekas taip gimtinės negarsina, kaip kultūros paveldas ir įvairių profesijų žmonės, tarp kurių ryškų pėdsaką krašto istorijoje paliekantys tautodailininkai, neabejingi liaudies tradicijoms. Šie talentais likimo apdovanoti kūrėjai, norėdami tarpusavyje ir su kitais dalintis, kaip jie jaučia gamtą ir pasaulį, kokie troškimai neleidžia gyventi ramiai, 1966-aisiais ir įkūrė Lietuvos meno draugiją, kuri 1989-aisiais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) – savarankiška kūrybinė organizacija, vienijanti geriausius Lietuvos tautodailininkus – tapytojus, skulptorius, grafikos, kalvystės, keramikos, audimo, mezgimo, juvelyrikos, pynimo meistrus. Lietuvos etnografiniuose regionuose atsirado LTS skyriai, Žemaitijos skyriaus Kretingos sekcijai nuo 1985-ųjų iki 1996-ųjų V. Kanapkienė ir vadovavo.

„Man geriausiai žinomi tie 11-a metų. Skyrius tuomet vienijo apie 60 žmonių, buvo organizuojamos parodos, susitikimai. Įdomu tai, kad savo kūrybinius gebėjimus ir paslaptis tėvai perduodavo vaikams – iš kartos į kartą“, – sakė direktorė. Jos žodžiais, Kretingos kraštą labiausiai garsino, o ir dabar garsina medžio drožėjai, tarp kurių Anicetas Puškoriaus, jo sūnus Raimundas Puškorius, Juozas ir Feliksas Lukauskai, Alfonsas vyresnysis, kurio jubiliejus muziejuje neseniai paminėtas, ir Alfonsas jaunesnysis Skiesgilai, rajono garbės pilietis Adolfas Viluckis, kurio drožiniai – ypatingos vertės, subtilūs, eksponuojami ne tik respublikinėse parodose, bet papildę Lietuvos muziejų fondus ir privačias kolekcijas mūsų šalyje ir užsienyje.

Parodoje – naujosios kartos medžio drožėjų darbai.

Į drobę įaudė meilę tėvynei

V. Kanapkienės prisiminimuose – ir, kaip jos vadovavimo Kretingos sekcijai metais, rengiant parodą, Aniceto Puškoriaus žmona audėjų audėja tituluota Birutė Puškorienė atnešė priaudusi tiek sijonų, kad sukėlė daugelio mūsų nuostabą.

„O ji ir paaiškino – sako, žinau, kad Michailas Gorbačiovas į Vilnių atvažiuos. Audžiau ir meldžiausi, kad iš jo lūpų išgirsčiau žodžius, naudingus Lietuvai“, – pasakojo V. Kanapkienė. Anot jos, ne garsus deklaravimas, o tyliai išgyventas jausmas ir yra tikrasis patriotizmas, tikroji meilė tėvynei.

Per direktorės vadovavimo LTS Žemaitijos skyriaus Kretingos sekcijai metus buvo surengta daug tautodailininkų stovyklų, kuriose sukurti darbai papuošė miestą ir Pastauninko parką, daugelis praeivių ir šiandien stabteli prie Kretingos 750-osioms metinėms A. Viluckio sukurto įžymiojo angelo-trimitininko Basanavičiaus gatvėje, pastebi bendros stovyklos su Kretingos miškų urėdija metu padarytas nuorodas į rajono lankytinas vietas. Daug dalyvauta stovyklose ir už rajono ribų – Druskininkuose, Juodkrantėje, taip pat Danijoje.

V. Kanapkienė pasidžiaugė, kad muziejus toliau populiarina tautodailę ir tradicinius amatus – parengta daug edukacinių programų, kaip „Molio abėcėlė“, „Juodoji keramika“, „Pynimas iš vytelių“. Šiomis programomis domisi ugdymo įstaigos.

2020-uosius paskelbti Tautodailės metais Lietuvos Seimas inicijavo dėl to, kad sukanka 130 metų nuo dailės istoriko, grafiko, muziejininkystės pradininko Pauliaus Galaunės gimimo. Kultūros ministerija 1976 m. įsteigė jo vardo premiją, skirtą geriausiems Lietuvos tautodailininkams. Šia premija už kūrybinę veiklą apdovanotas ir kretingiškis Alfonsas Skiesgilas (vyresnysis).

• Rašyti komentarą (2)