Archeologinius radinius pristatė visuomenei

„Kretinga buvo puošnus miestas“, – pristatydamas senamiesčio radinius, pabrėžė mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ vadovas Simonas Sprindys.

Tarp vertingiausių radinių – pypkės (viršuje) ir ornamentuotų koklių fragmentai.

Vakar rytą priešais „Pajūrio naujienų“ redakciją laikinai įrengtoje palapinėje mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologai, vykdantys Vilniaus gatvės detaliuosius tyrinėjimus, pristatė aptiktus vertingus radinius bei atkastų pamatų ir grindinio fragmentus.

„Vilniaus gatvė po renovacijos visiškai pakeis Kretingos miesto veidą, – negausiam būriui susirinkusiųjų, tarp kurių – Kretingos rajono vadovai ir suvažiavę įvairių televizijos kanalų žurnalistai, kalbėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Gatvėje dabar vykdomi archeologiniai kasinėjimai yra didžiausi mūsų miesto istorijoje: bus iškasta per 2 tūkst. 600 kv. m ploto. Detaliųjų tyrimų gatvėje prireikė dėl radinių: jų buvo aptikta per 1 tūkst., iš jų – per 200 yra itin vertingi, turintys muziejinę vertę“.

Mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ vadovas Simonas Sprindys, paprašytas pakomentuoti, ką ypatingo suradę, kalbėjo: „Kretinga buvo puošnus miestas. Dominuoja tipiniai senamiesčio radiniai: buitinės, statybinės keramikos – ornamentuotų koklių, indų, čerpių – fragmentai, aptikome šiek tiek monetų, pypkės dalį, vienuolyno tvoros ir kitų akmeninių statinių pamatų bei kai kur net trimis sluoksniais pakloto grindinio fragmentų. Atvertas standartinio tipo senamiesčio sluoksnis, kalbantis apie urbanistinę miesto struktūrą nuo kūrimosi pradžios XVII a. iki XX a. – pirmąsias gatves, centro išplanavimą.“

Anksčiau labiau tebuvo ištyrinėta Kretingos dvaro teritorija, nustačius joje XVIII a. vertingus sluoksnius, dabar labiau pažinta Kretingos praeitis ir jos širdyje, aplink bažnyčios-vienuolyno kompleksą bei atokiau nuo jų. Netyrinėta liko pati Rotušės aikštė.

S. Sprindžio žodžiais, tyrinėjimai Vilniaus gatvėje šiek tiek pakeis anksčiau suformuotą pirminį vaizdą apie senąją Kretingą – toji XVII– XVIII a. nebuvo tokia erdvi, koks šiandieną yra miesto centras: skvero nebuvo – palei gerokai siauresnę gatvę buvo užstatyti pastatai, dauguma jų – mediniai, mūrinių tebuvę vos vienas kitas.

Archeologo Jurgio Sadausko teigimu, po gegužę pradėtų žvalgomųjų tyrimų prireikus detaliųjų, dar planuojama dirbti apie 2 mėnesius. Kultūros vertinimo taryba išvien su Kultūros paveldo departamentu dabar turės nuspręsti, ką daryti su atvertais pamatų fragmentais. Meras A. Kalnius sakė, kad, prireikus detaliųjų tyrimų, kone iki 400 tūkst. Eur pakilo jų kaina, o visas Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektas kainuos apie 4,5 mln. Eur.

Į radinių pristatymą atėjęs kretingiškis Petras Kocius sakė labai besidomintis, kokia buvo Kretingos miesto pradžia, užtat kone kasdien ateinantis pasižiūrėti, ką naujo atkasė archeologai. „Labai laukiau, kada jie parodys radinius. Man taip pat įdomu, kokie stovėjo pastatai. Žiūrėdamas į tuos akmenis, vis pagalvoju, kaip juos reikėjo sutempti arkliais, negalėjo gi jų iš labai toli atvežti. Kaip juos reikėjo sukrauti? Tuomet žmonės naudojo ridenimo būdą: virve apjuosdavo ir sukrautais medžiais užridendavo“, – pamąstymais pasidalijo kretingiškis.

• Rašyti komentarą (4)