|
|
|
Raguviškių bendruomenė išsipasakojo merui
Raguviškių kultūros namuose šio kaimo gyventojai Kretingos rajono savivaldybės merui Antanui Kalniui išsakė problemas ir prašė tarpininkauti užmezgant tampresnį ryšį su mažai bendraujančiu Žalgirio seniūnu Broniumi Talmantu. Seniūną kaltino abejingumu „Nors esame Žalgirio seniūnijos centras, bet jaučiamės tarsi gūdžiame užkampyje: gatvės neprižiūrimos, nelaistomos, kelkraščiai – baisūs, apžėlę medžiai važiuojamojoje dalyje užstoja matomumą, trūksta apšvietimo, nėra šaligatvių. Galbūt kitiems kaimams seniūnas ir geras, bet jo pozicija mūsų atžvilgiu – neaiški, net į kaimo šventes jis neateina“, – dėstė naujasis bendruomenės pirmininkas Virginijus Brazauskas. Kaimą, kuriame pats gimė ir augo, jis apibūdino kaip nedidelę, bet gražią gamtinę vietovę su čia gyvenančiais veikliais žmonėmis, tarp kurių – daug saviveiklininkų, stiprių ūkininkų ir verslininkų, kūrėjų. „Mes, bendruomenė, neišsižadam savo pareigų prisidėti prie savo kaimo gerovės, jei reikės, organizuosim talkas, dirbsim, bet Savivaldybės biudžeto pagalbos norime prašyti per tarpininką seniūną, o jo dabar – kaip ir nėra“, – kalbėjo pirmininkas. Jis toliau vardino įsisenėjusias problemas: vasarą gyventojų daržai apdulka taip, kad daržovės ima baltuoti, neįmanoma valgyti; žiemą, užuot nugrandžius sniegą, laukiama, kol nutirps; ant važiuojamosios kelio dalies užšalus nenutekančiam vandeniui pasidaro slidu kaip čiuožykloje. „Darykim ką nors, bėkim įvykiams už akių, kol laikas. Mašinų greičiai – dideli, vakarais išėjus pasivaikščioti kažkas gali tėvą prarasti, kažkas – vaiką“, – kalbėjo V. Brazauskas. Nors Raguviškiuose gyvena arti 400 žmonių, pastatytas tik vienas atliekų rūšiavimo konteinerių komplektas, o ir tas pats – netinkamoje vietoje, prie tinklinio ir vaikų žaidimo aikštelių Lankų gatvėje. Šiukšlės netelpa, į konteinerį atremti stiklo lakštai vilioja žaisti smalsius vaikus. Gyvenvietei tiekiamas vanduo dvokia supuvusiais kiaušiniais, todėl tinka nebent daržams laistyti, mašinoms plauti arba gyvuliams girdyti. O žmonės vandenį sau priversti pirkti parduotuvėje.
Atsakymus išgirdo iš pirmų lūpų Atsakymus dėl šiukšlių konteinerių ir vandens kokybės žmonės išgirdo iš kartu su meru į susirinkimą atvykusių bendrovių „Kretingos komunalininkas“ ir „Kretingos vandenys“ vadovų Rimanto Žiaušio ir Tomo Jurgučio. Pasak R. Žiaušio, pagal Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) programą Raguviškiuose numatyta išgrįsti naują aikštelę, bus pastatyti 3 kubų talpos 5 rūšiavimo varpeliai. „Pats lankiausi KRATC-e , pasidomėjau, patikino, kad įrengs dar šiais metais“, – sakė „Kretingos komunalininko“ direktorius. Įmonės „Kretingos vandenys“ vadovas T. Jurgutis teigė, kad kitais metais pagal ruošiamą projektą planuojama investicija į 5 rajono vandenvietes, tarp jų – į Raguviškių. „Tikimės gauti Europos Sąjungos finansavimą, bet, jei ne, išsimokėtinai investuosime iš savo įmonės lėšų. Bet kokiu atveju tie 5 objektai bus atnaujinti“, – žadėjo T. Jurgutis. Raguviškių vandens kokybės šiuo metu jis nepriskyrė prie blogiausios – fluoras atitinkąs parametrus. „O dėl geležies, suteikiančios nemalonų kvapą, – tikrai problema, kadangi vamzdynas senas. Jį atnaujinus, geležies turėtų sumažėti, o kvapas turėtų dingti dėl efektyvių valymo įrenginių“, – patikino jis.
Nepavyko su rangovais A. Kalnius sutiko su bendruomenės nuomone: kai į Žalgirio seniūną kreipiamasi su prašymu nugreideriuoti ar palaistyti gatves, atsakymo „trūksta lėšų“ negali būti. „Viską galima padaryti, jei nori“, – įsitikinęs meras. Kita vertus, vasaros metu gatvės dulkėtos buvusios ir Kretingos mieste, kai laistymo paslaugą teikti laimėjo nesėkmingas rangovas bendrovė „Ecoservice Klaipėda“. „Po du tris kartus per dieną seniūnei tekdavo kontroliuoti, tai yra važiuoti iš paskos, sakyti, kad laistytų iš naujo. Pasirodo, į tirpalą buvo dedama per mažai druskos, gatvėse, kuriose intensyvus eismas, palaisčius tą pačią dieną po kelių valandų išdžiūdavo“, – sakė A. Kalnius. Seniūnas B. Talmontas taip pat minėjo prastus rangovus – esą mašina nesureguliuota, talpa – per maža, vienu sykiu laistyti visur nespėjo. A. Kalnius apgailestavo, kad dažnai viešųjų pirkimų konkursus, gal net to nesitikėdami, laimi rangovai, pasiūlę mažiausią paslaugos kainą, nors neturi nei geros technikos, nei galimybių. „Su mielu noru sutiktume, kad tvarka būtų kitokia, kad rangovai dirbtų efektyviau, o ne pigiau“, – sakė jis. Žmonės reikalavo, kad seniūnija sudarytų grafiką, kada kokiame kaime bus laistoma, klausė, kodėl kai kuriuose kaimuose laistė net ne po vieną kartą, o Raguviškiai tos „šventės“ laukia nesulaukia. Dėl kelių greideriavimo A. Kalnius buvęs susikvietęs visus rajono seniūnus į Savivaldybę, diskutavę, ką daryti, kad vanduo nesilaikytų ant paviršiaus. Atsakymas – daug metų keliai „nemaitinti“ žvyru, dėl to mušasi ir mušasi duobės. „Pradėjom po truputį rajono kelius tvarkyti. Mačiau, kad Raguviškių centrinės gatvės šonai palikti nenulyginti, buvo greideriuojama neūkiškai“, – kalbėjo jis. Į važiuojamąją dalį krypstančius, eismui trukdančius medžius, sakė, niekas seniūnijai netrukdo nugenėti, bet į privačia valdą kištis negalima: medžiai sodybas apsaugo nuo triukšmo, nuo dulkių.
Padrąsino projektams A. Kalnius atviravo ir pats pastebėjęs, kad nuo buvusios „Vlantanos“ įmonės iš vienos pusės būtų gerai šaligatvis. Bet šaligatviams keliami reikalavimai – turi atitikti neįgaliųjų poreikius, nustatyti pločio parametrai. „Nebegalim, taip, kaip senais laikais, pasikloti pusės metro ar metro pločio šaligatvio“, – akcentavo meras. Nė viena seniūnija neturi tiek lėšų, kiek kaimams šiandien reikėtų, bet jie gražėja, tvarkosi, nes pinigų keliams, vaikų ir sporto aikštelėms, apšvietimui ar kam kitam, rašydamos projektus, pritraukia bendruomenės. Iš Raguviškių 2017– 2020 m. Savivaldybė nebuvo gavusi nė vieno prašymo skirti finansavimą, o 1917 m. iš Socialinės ir darbo ministerijos pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ aikštelei įsirengti buvo skirta 1 tūkst. 499 Eur, pagal tą pačią priemonę 1 tūkst. 283 Eur gavo bendruomenės narių kelionei. „Taigi vien savivaldą kaltinti dėl to, ko šiandien neturit, būtų nesąžininga. Išsirinkot naują pirmininką, naują tarybą – būkit iniciatyvūs, rašykit projektus, gavus pinigų, savivaldai prisidedant, išspręsit daug problemų“, – drąsino A. Kalnius. Jis minėjo šiuo atžvilgiu aktyvią Vydmantų bendruomenę, pasidžiaugė, kad projektus jau rašo ir jauniausia rajone Barzdžių bendruomenė. Raguviškiečiai teiravosi, ar Savivaldybė padėtų, jei bendruomenė kreiptųsi. „Savivaldybė nė vieno dar neišginė nepadėjusi. Mūsų kompetentinga specialistė Inga Biliūnaitė-Rušinskė patars, kuriai ministerijai, kokio turinio ir kokio formato raštus rašyti. Suinteresuoti turit būti visi. Mes pro Raguviškius tik pravažiuojam, o jūs čia gyvenat“, – sakė meras.
|
|
