|
Rytmetinės maudynės jūroje – iššūkis ir malonumas
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius su seserimi Dalia Bieliauskiene-Kalniūte, Kretingos socialinių paslaugų centro psichologe, savo darbo dieną pradeda ne nuo puodelio kavos, kaip įprasta daugeliui, o nuo ankstyvų rytmetinių maudynių jūroje. Puodelis garuojančios kavos iš termoso jų laukia krante, vos išlipus iš jūros. Galimybė broliškai pabendrauti „Prasidėjus vasarai, metėme sau iššūkį – dieną pradėti sveikai, išsimaudant jūroje. Kol lipi iš lovos, važiuoji, jautiesi toks susmegęs, o įlipus į vandenį – išsyk energijos pliūpsnis, gaiva kūnui ir atgaiva širdžiai. Aplink – gražu: šniokščia bangos, nardo kirai, klykauja žuvėdros. Tikras malonumas“, – kalbėjo ką tik iš bangų sutartu laiku – 7 val. ryto – išnirę pašnekovai. Įprastai paskubomis brolis ir sesuo maudosi darbo dienomis, jei rytinio ritualo nesutrukdo mero išvykos ar komandiruotės, o dažną savaitgalį atvyksta su šeimomis – čia ir pusryčiauja, pramogauja kartu. Meras prisipažino, kad tai buvęs jo sesers sumanymas: „Dalia mane įkalbėjo: nagi važiuojam rytais į jūrą maudytis. Pabandėme ir labai patiko. Ji viskuo pasirūpina – ir kava, o kartais – ir sumuštiniais.“ D. Bieliauskienė-Kalniūtė atviravo, kad, broliui tapus rajono „galva“ nedaug belieka laiko artimam ryšiui, todėl rytmetinis važiavimas prie jūros – jiedviem galimybė ir broliškai, kaip vaikystėje, pabendrauti. Kuo paviliojo jūra Rytmetines maudynes jūroje jiedu pradėjo birželio vidury, kada rytmečiai buvo sąlyginai šilti, bet vanduo – dar ledinis, o užbaigti sezoną ketina tik tuomet, kai atvės jūra. Dabar gi, ankstyvo rugsėjo rytmečiais, vanduo gerokai šiltesnis už orą. „Kartais nesinori nė išnirti, taip gera gulėti bangose. O labiausiai patinka šėlstanti jūra, besiridenančios bangos pačios verčia per jas šokinėti“, – tikino A. Kalnius ir D. Bieliauskienė-Kalniūtė, po maudynių ir tradicinės 5-minutės kavai ant kranto skubantys namo. Laiko lieka tik persirengti ir susitvarkyti, nes skuba į darbus. Paklausti, kuo gi juos taip paviliojo jūra, juk augę Kretingos mieste, kur pašonėje yra pirmasis dvaro tvenkinys, o ištvermingiausi maudynių mėgėjai jame mirksta nuo ankstyvo pavasario ligi vėlyvo rudens, brolis ir sesuo atsakė labiau mylintys jūrą. „Maudynių jūroje nepalyginsi su plaukiojimu tvenkiny: vanduo ten – visuomet tamsus. O čia ankstyvą rytą matosi smėlėtas dugnas, – tikino sveikuoliai. Nors tokiais jiedu savęs nelaiko.
Į bangas – be apšilimo Pliuškentis bangose pradėjo, kai karantinas jau buvo pasibaigęs, ir tebesimaudo, prasidėjus naujiems ribojimams. „Nesilaikome jokių metodikų ar sveikos gyvensenos teorijų. Atvažiuojame ir be išankstinio fizinio pasirengimo – pabėgiojimo, pratimų – op į jūrą. Tuomet į kūną ir ateina sveikata – energija, gaiva, malonumas odai ir plaučiams. Lipame į jūrą ir lietingą ar ūkanotą dieną, kai kiaurai košia vėjas – vandeny sušilus, krante visai nešalta“, – tvirtino maudynių mėgėjai. Jiedu sakė su gydytojais nesikonsultavę, tiesiog darą tai iš intuicijos, kas iš tikrųjų yra malonu kūnui ir sielai. „Darysis šalta, maudynių sezoną uždarysime, o gal žiūrėk, ir ilgiau ištempsime. Kaipgi žmonės „ruoniais“ tampa ir maudosi per visą žiemą?“ – svarstė juokaudami. „Ir mudviejų tėvai vis dar prižiūri, kontroliuoja: ar važiavot, ar vanduo dar ne per šaltas“, – apie savo tėvų Adelės ir Vaclovo Kalnių susirūpinimą kalbėjo D. Bieliauskienė-Kalniūtė ir A. Kalnius, beje prieš kelias dienas ir pats tapęs pirmagimės anūkės Andrėjos seneliu.
|