|
|
|
Kodėl komunalininkai dažniau neišveža šakų
Briedžio gatvės seniūnaitis Stasys Šauklys redakcijai išsakė, jo žodžiais, daugumos aplinkinių gatvių ir netoliese esančių „Vienybės“ bei „Draugystės“ sodininkų bendrijų gyventojų pasipiktinimą dėl to, kad buvo panaikintos prie įvažiavimų į šias bendrijas specialiai įrengtos vietos šakoms krauti. „Jei taip padarė, galėtų tuomet pakoreguoti grafiką ir dažniau iš sodybų išvežti šakas“, – sakė vyras. „Kai bendrovei „Kretingos komunalininkas“ vadovavo kiti direktoriai, atliekų aikštelėse medinėmis tvoromis buvo atskirtos vietos, kur sodininkai galėdavo krauti įvairias atliekas, tarp jų – ir šakas. Dabar aikštelėse liko tik konteineriai. Juk gyvename ne „ant gatvės“, o 6 arų sodų sklypuose, kur nuolat atsiranda, ką nupjauti, išrauti. Išmesti nėra kur, nes didžiąsias žaliąsias atliekas per metus teveža tik po vieną– du sykius“, – piktinosi S. Šauklys. Jis tvirtino, kad ankstesni vadovai atvykdavo pasitarti su žmonėmis, kaip sodininkams būtų patogiau gyventi, dabartinio direktoriaus nėra nė matę. S. Šauklys sakė, kad šią problemą jis išdėstė ir Savivaldybėje, tačiau ten gyventojų pageidavimo taip pat nesiklausė ir neišgirdo, todėl jis mano, kad būtų tikslinga sukviesti žmones į mitingą prie Savivaldybės. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys patikino, kad atliekų aikštelės yra tvarkomos visoje Lietuvoje dėl pačių gyventojų gerovės, siekiant švarios aplinkos. „Tos aikštelės prie sodininkų bendrijų buvo virtę tikrais šiukšlynais: kai leisdavo į jas gabenti atliekas, žmonės atsikratydavo viskuo, nė nesivargindami rūšiuoti. Į žaliąsias atliekas suversdavo ir statybines atliekas, unitazus, pasitaikydavo net fekalijų maišelių. Sumesdavo nebenaudojamus akumuliatorius, automobilių detales, jau nekalbant apie senas padangas“, – apie netvarką bendrose sodininkų aikštelėse kalbėjo vadovas. Siekiant šito išvengti, sodininkai, kaip ir privačių sklypų savininkai, buvo aprūpinti atliekų rūšiavimo konteineriais. „Rajono taryba ir šiaip sodininkams suteikė lengvatų – kas mėnesį už atliekų išvežimą jie temoka po 1,29 Eur, arba per metus – apie 15 Eur, kai visi kiti Kretingos rajono gyventojai – per metus po 29 Eur“, – tvirtino R. Žiaušys. Jis įsitikinęs, kad šakas iš privačių valdų užtenka išgabenti dusyk per metus – pavasarį ir rudenį, kada žmonės geni medžius. Pavasarį šakas jų bendrovė iš rajono gyventojų renka kovą – gegužę, o rudenį pradės rinkti mieste spalį, kaimuose užbaigs gruodį. Vadovas pastebėjo, kad kituose šalies miestuose komunalininkai šakų išvis nesurenka, kaip ir baldų, arba apriboja jų kiekį iki 10 kg asmeniui. Žmonės šakas doroja patys arba veža į atliekų surinkimo aikšteles. „Jeigu sutankintume šakų išvežimo grafikus, gerokai išaugtų įmonės sąnaudos, ir visiems Kretingos rajono gyventojams tektų daugiau mokėti už vietinę rinkliavą. Kretingos rajone įkainiai už atliekų surinkimą ir taip yra mažiausi Lietuvoje, antroje vietoje po Vilniaus. Išmetamų atliekų kiekis pas mus gerokai viršija išlaidas, – pernai Savivaldybė nesurinko 55 tūkst. Eur, o atliekų tvarkymo įkainiai vis auga“, – kalbėjo R. Žiaušys.
|
|
