Ar norėtumėt sugrįžti į mokyklą?

– Gyvenu Kretingoje, bet mokyklą esu baigusi Klaipėdoje. Su nostalgija prisimenu tuos metus. Buvau mokyklos fanė: ateidavau pirmoji, išeidavau paskutinioji. Patiko ir mokytis, ir popamokinėje veikloje dalyvauti. Prisiminimuose – Rugsėjo 1-osios šventė, kai visos mokyklos susirinkdavom aikštėje, ten nuskambėdavo skambutis, vėliau skambėdavo važiuojant centrine miesto gatve, o tada – kiekvienoje mokykloje.

– Gal ne į vidurinę mokyklą, o į studijas labiau norėčiau sugrįžti. Studijavau socialinį darbą, patiko, tuo metu atsivėrė visai kitoks gyvenimas, buvo smagu. Dabar mažasis mūsų sūnus įstojo studijuoti, kur norėjo, išsipildė jo svajonė, visi džiaugiamės. Ko aš pasiilgstu iš vidurinės mokyklos laikų? Ogi tos uniformos su žiurstu. Pasiilgstu to jausmo, kai norėjosi prisisiūti kuo gražesnes, originalesnes apykaklaites ir rankogalius.

– Aš dirbu mokykloje, mokiniams dėstau šokį, tad nuolat būnu toje aplinkoje, tarp jaunų žmonių. Neapsirikau pasirinkusi specialybę, nes į darbą einu su džiaugsmu. Kad pati labai būčiau pasiilgusi mokyklos suolo, nepasakyčiau, tikriausiai nebenorėčiau grįžti. Mokykliniai metai ėjo ir praėjo. Tiesą sakant, vidurinėje viskas patiko, išskyrus grįžus namo ruošti pamokas. Tikriausiai daugeliui mokinių taip.

– Ne, nebenoriu į mokyklos suolą, aš jį palikau prieš 60 metų. Ko ten daugiau beišmoksi? „Niekad negrįš tie laikai, kai pirmą raidę vedžiojom“, – atsimenu tokią dainą, kurią dainuodavom. Pradžioj, į pirmą klasę, mama liepė eiti, tuomet labai norėjom tą pirmą raidę išmokti, o toliau atsirado draugų, bendraminčių, atsirado ir noras pačiam mokyklą lankyti, baigti, gyvenime siekti kažko daugiau.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ