|
|
|
Tvarką Petrikaičių kapinėse prilygino diktatūrai
Į redakciją užsukęs Vytautas Mockus iš Ėgliškių piktinosi tvarka Petrikaičių kapinėse, kur palaidoti jam artimi žmonės: „Petrikaičių kapinėse – diktatūra. Draudžia įrengti lentynėlę prie kolumbariumo nišos, aplink kapavietę neleidžia kloti trinkelių. Kas sugalvojo tokią tvarką, ar atsiklausė žmonių, kaip jiems būtų geriau?“ Žvakėms – bendra „gelda“ Ties kolumbariumo, kur palaidotas brolis, niša V. Mockus įtvirtino juodą cinkuotos skardos lentynėlę su skylėmis įstatyti dvi žvakes, o vidury – gėlių vazą. „Tačiau kapinių prižiūrėtojas liepė ją nuimti: sakė, jei nepaisysiu, miesto seniūnija skirs baudą už savavaliavimą. Nuėmiau, bet manau, kad ta lentyna niekam netrukdė, specialiai užapvalinau jos kraštus, kad nekliūtų, – kalbėjo vyras, rodydamas priverstinai nuimtą lentynėlę. – Nėra net kur žvakės prie brolio palaikų uždegti – pastatė kažkokią geldą prieš kolumbariumą, ji, atseit, visiems. Tad koks skirtumas – galiu ir namie žvakę brolio atminimui uždegti.“ Petrikaičių kapinių prižiūrėtojas Jonas Drungilas sakė, kad, pagal Kretingos rajono savivaldybės patvirtintas Kapinių tvarkymo taisykles, negalima jokių įrenginių tvirtinti nei prie kolumbariumo durelių, nei prie sienos. Žvakių statyti ant grindinio taip pat neleidžiama, nes aptirpęs vaškas teršia grindinį. „Buvo žadėta prieš kolumbariumą įrengti rimties vietą su suoleliais, kur būtų galima pagerbti mirusiuosius, tačiau šis projektas užstrigo“, – tvirtino jos.
Su ispanišku prieskoniu Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė, kad ir šiemet Savivaldybės biudžeto lėšų atminimo vietai šalia kolumbariumo įrengti nėra numatyta – tikslinis lėšų krepšelis atiteko Salantų Gargždelės kapinėms tvarkyti. Seniūnė patikino mačiusi V. Mockaus įrengtą lentynėlę ir neabejojo dėl jos skoningumo, tačiau kolumbariume privaloma laikytis vieningos stilistikos: „Gal statytojai neapgalvotai įrengė, tačiau negalima elgtis savavališkai – kaip kas sugalvojo. Tai nėra vieno asmens nuosavybė. Jeigu žmogus pats nori prižiūrėti atminimo vietą, jis pasirenka kapavietę, o kolumbariumą prižiūri Savivaldybė, todėl privaloma laikytis jos taisyklių.“ Petrikaičių kapinėse įrengti 2 kolumbariumai po 2 sekcijas, arba iš viso 180 laidojimo vietų. Kol kas užpildyra tik 1 sekcija, dar 3 laisvos. „Kai užsipildys visos sekcijos ir bus galvojama apie kitų kolumbariumų statybą, manau, kad klaidų nebekartos“, – įsitikinęs J. Drungilas. Petrikaičių kapinių projektas ne visai atitinka lietuvių skonį bei tradicijas, nes turi ispaniško prieskonio: jį 2011 m. rengė bendrovė „Ardanuy Baltic“ iš Vilniaus, kuri yra Ispanijos kompanijos „Ardanuy Ingenieria, S. A“ atstovė Lietuvoje. Numatyto 17 ha ploto kapinėse dėl lėšų stygiaus buvo atsisakyta koplyčios, laidojimo namų, erdvios automobilių aikštelės. Nuo 2013-ųjų veikiančios kapinės užima 1,5 ha; jose palaidota apie 300 žmonių.
Laidojimas kolumbariume – savieigai V. Mockaus manymu, pilna suvaržymų, bet kaip pagelbėti žmonėms, negalvojama, net laidojimo tvarka palikta savieigai. „Gavę raktą, patys išsiėmėme plokštę, nuvežėme iškalti raides. Palaidoję užsukome plokštę ir raktą sugrąžinome kapinių prižiūrėtojui“, – pasakojo vyras. Redakciją jau anksčiau pasiekė kitos skaitytojos atsiliepimas dėl to, kad nėra darbuotojo, kuris padėtų susiorientuoti ir kolumbariume palaidoti artimo žmogaus urną: „Niekam nerūpi, ar turi fizinių jėgų pats išsikelti tą granito plokštę, o ir ją atgal įstatyti skausmo valandą.“ Tačiau J. Drungilas paaiškino, kad tokia paslauga, kaip suteikti pagalbą laidojant kolumbariume, neteikiama, – į jo, kaip prižiūrėtojo, pareigas tai neįeina. „Čia – tas pats kaip kasti duobę: vieni prašo artimųjų paslaugos, kiti ją užsako laidojimo biure. Vieni laidoja, palydint kunigui, kiti savo nuožiūra“, – tvirtino jis. Ant takų susidaro slenksčiai V. Mockus taip pat piktinosi, kad Petrikaičių kapinėse kito jam artimo žmogaus kapo prieigų neleidę iškloti trinkelėmis „Prižiūrėtojas pasakė, kad turiu derinti su 4 kaimynais, o šie – dar su 4, nes esą taip ribojasi kapavietės. Nesuprantu, kodėl trinkelėmis aplink kapus leidžiama kloti Kretingos didžiosiose kapinėse, o čia negalima. Kas sugalvojo tokią tvarką?“ Dėl kapaviečių takų klojimo trinkelėmis J. Drungilas taip grindė savo nuomonę: „Petrikaičių kapinių reljefas – nelygus, su paaukštėjimais. Tarp kapaviečių – 50 cm, o vienai kapavietei priklauso 25 cm. Jei vieni kloja trinkelėmis, o kiti – ne, susidaro slenkstis. Tokiu atveju privaloma suderinti su kaimynais.“ Ant 1,5 m pločio praėjimo takų kloti trinkeles griežtai draudžiama, nes susidarytų nelygumai tarsi laiptai: „Žiemą karsto nešikai gali nepastebėti pažemėjimo, suklupti arba paslysti. Įsivaizduokit, kokios pasekmės galėtų būti.“ Nepatogu ir vairuotojams V. Mockus įžvelgė ir kitų negerovių: kad šiokiadieniais vartai į Petrikaičių kapines užrakinti, o automobilių stovėjimo aikštelė prie kapinių – per ankšta ir netelpa mašinos per šventes – Motinos, Tėvo dieną, juolab Vėlines. „Joje sunku apsisukti net įgudusiam vairuotojui. Naujos kapinės, o įrengta vos 11 vietų, – kažkokie vėjai“, – stebėjosi pašnekovas. J. Drungilas sutiko su teiginiu, kad aikštelė – per ankšta: „Projektas „ant durniaus“. Per šventes atidarome vartus, leidžiame įvažiuoti į kapines. Savivaldybei siūliau įrengti papildomą aikštelę vietoje numatytų laidojimo namų.“ Tačiau G. Liobikienė mano, kad vietos automobiliams pakanka ir plėsti aikštelės kol kas nėra būtinybės. Skaitytojai taip pat jau anksčiau yra išsakę pageidavimą dėl kelio ženklo į Petrikaičių kapines ties posūkiu į kapines įrengimo, tačiau, Kelių direkcijos nuomone, tai nėra gyvenvietė. Ženklą pastatė atokiau nuo posūkio, tačiau jis sunkiai pastebimas. „Nepatogu žmonėms, ypač nevietiniams. Per laidotuves kolonos pasklinda sankryžose, atsilikę skambina, teiraujasi, kaip rasti kapines. Siūliau įrengti rudą ženklą, kaip yra nuorodos, tarkim, į muziejų, įsimintinas vietas, bet viršesni nusprendė kitaip“, – sakė J. Drungilas.
|
|
