|
|
|
Parodoje – tapyba, akvarelė ir juvelyrikos fantazijos
Nuo šeštadienio „Ramybės“ galerijoje Palangoje duris atvėrė drąsiai savo kūriniuose dekonstruojančios moters kūną bei keičiančios jo tapatybę menininkės Monikos Furmanos tapybos darbų paroda. Taip pat galerijoje eksponuojama juvelyro Vaido Gaižausko šiuolaikinės juvelyrikos ir akvarelės paroda „Vieno degtuko istorija“.
Kontrastai ir provokacija „Kontrastai yra žavingi. Jie mane sukrečia ir žadina. Kaip ir trinamos ribos. Taip nuolat komplikuoju savo būtį. Tokios pažiūros išvirto į intensyvius „energetinius mazgus“, kur svarbus daikto ir kūno santykis, daikte slypinti gyvybė ir kūno sudaiktėjimas. Pastebėjau, kad šie du sandai palaipsniui ėmė jungtis į vieną kiborgę, moterį – mašiną, moterį ir į jos kūną įsiskverbusią istoriją, kuri kaupiasi kaip našta, auga ir maitinasi jos pačios kūnu, tampa neišvengiamybe“, – taip savo kūrybą pristatė Monika Furmana (Furmanavičiūtė). Pasak dailininkės, gyvenimas yra kontrastingas: „Kartais žmonės užsiliūliuoja, gyvena tam tikram savo susikurtam burbule. Mano, kaip menininkės, tikslas sprogdinti tuos burbulus. Permąstyti naujai, kas yra šventa šiandieninėje visuomenėje ir pabendrauti su demonais iš arčiau.“ Parodoje „Dabarties esencija“ dailininkė pristatė naujausius karantino metu JAV sukurtus kūrinius, tik neseniai parvežtus į Lietuvą. Didelio formato drobes labiau mėgstanti kurti M. Furmana šįkart į Palangą atvežė daugiau mažesnio formato piešinių, tačiau esama ir jos stiliui įprastų kūrinių. „Kodėl mano kūryba dažnai pavadinama provokuojančia? Gal todėl, kad yra žmonių, kuriuos net šiais laikais šokiruoja drobėse nutapyta nuoga moters krūtis. Nors aš nesiekiu nieko nei provokuoti, nei šokiruoti. Siekiu, kad, pamatę mano darbus, žmonės imtų mąstyti, galbūt – permąstyti kai kuriuos dalykus, peržiūrėti iš anksto susiformuotą nuomonę“, – susirinkusiems į parodos atidarymą jos talento gerbėjams sakė dailininkė. Juvelyrikos fantazijos ir akvarelės pasitaškymai Kartu su Monikos Furmanos darbais eksponuojama juvelyro Vaido Gaižausko paroda „Vieno degtuko istorija“, kurią pats autorius vadina šiuolaikinės juvelyrikos fantazijomis ir akvareliniais pasitaškymais, buvo pristatyta kiek anksčiau netradicinėje aplinkoje, vilos „Ramybė“ kiemelio palapinėje.
„Vieno degtuko istorija gimė Vilniaus senamiesčio lange pastebėjus apdegusio degtuko skulptūrą, kurios autorė buvo Virginija Giniotytė. Mintis pasirodė tokia įdomi, kad pasidarė smalsu: kaip atrodytų ši idėja, įgyvendinta metale? Laikas bėgo, idėja vis ruseno ir nedavė ramybės, bet visada atsirasdavo svarbesnių ir skubesnių darbų. Netikėtai kardinaliai pasikeitus gyvenimiškai situacijai, susidūręs akis į akį su savo baimėmis ir vienatve, pasijutau kaip tas sudegęs degtukas. Norėdamas įamžinti šį gyvenimo tarpsnį pagaliau įgyvendinau ilgai ramybės nedavusią idėją“, – pasakojo juvelyras, nudegusio degtuko įkvėptas sukūręs papuošalus – auskarus, seges, apyrankes ir įvairiausius vėrinius – iš juodinto sidabro. O pristatydamas pirmąją akvarelės parodą, kuri buvo sukurta karantino metu, kai juvelyras neturėjo galimybės dirbti savo dirbtuvėse, tačiau turėjo pasiėmęs kelioninį akvarelės rinkinį ir galėjo išlieti kūrybą popieriuje, V. Gaižauskas prisipažino, kad antroji jo gyvenimo aistra yra piešimas. „Akvarelė – tai mano gyvenimo džiazas. Piešiu tai, kas patinka, nesusimąstydamas, tai mano meditacija, tai būdas pabėgti nuo gyvenimo negandų. Būdamas karantine, kai nuo namų galėdavome nueiti tik 100 metrų, jaučiausi pirmą kartą gyvenime uždarytas narve ir bandžiau išsilaisvinti bent jau piešinių fantazijose“, – paatviravo V. Gaižauskas.
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
