Barzdiškių rūpesčiai: nuo siloso tvaiko iki svajonės apie aerodromą

Barzdiškiai pritartų aviacijos entuziastui šioje vietoje atgaivinti sovietmečiu buvusį aerodromą, bet meras Antanas Kalnius (dešinėje) to neįsivaizduoja. „Geriau legalius „dragus“ jūsų jaunimas čia tegul daro“, – sakė jis.

„Pašarų smarvė ir senos padangos, svajonės atgaivinti sovietmečio laikais buvusį aerodromą ir prašymai kaip paskubinti naujai įsikūrusios kaimo bendruomenės nuomojamo sklypo įteisinimą... Norėjau, kad kolegos patys išgirstų, pamatytų ir padėtų išspręsti šias Barzdžių kaimo gyventojų problemas“, – sakė Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto išvažiuojamojo posėdžio Imbarės seniūnijoje iniciatorė šio komiteto pirmininkė Vitalija Valančiutė.

Vanduo iš gręžinio – ir su kirmėlėm

Pašlapusioje mėšlinoje teritorijoje, kurioje pieno ūkį turintis Barzdžių ūkininkas Mindaugas Narvilas karvėms laiko polietileno plėve apklotą ir senomis automobilių padangomis prislėgtą silosą, smarvė nosį suka, o artezinis gręžinys, iš kurio gyventojams atiteka geriamasis vanduo – čia pat, nors aplinkosaugininkai yra nustatę, kad vandenvietės taršos apribojimo juostos ūkininko vykdoma veikla nepažeidžia.

Barzdiškiai teigė nesuprantantys, kodėl rajono Savivaldybėje buvo atmestas jų bendruomenės projektas šioje vienintelėje kaime likusioje valdiškoje žemėje įsirengti vaikų žaidimo aikštelę, motyvuojant, kad bus per arti vandens bokšto. „Negi vaikų žaidimo aikštelė pavojingesnė negu šie fermos teršalai?“ – nesuprato jie. Bet kartu su komiteto nariais išvažiuojamajame posėdyje dalyvavęs rajono meras Antanas Kalnius paaiškino: aikštelė čia negalima dėl vaikų saugumo, mat baimintasi, kad bokštas negriūtų.

Šis valstybinės žemės sklypas dabar jau ruošiamas parduoti aukcione, Savivaldybei jis nereikalingas. Anot mero, niekas nei Barzdžių kaimo bendruomenei, nei tam pačiam ūkininkui M. Narvilui neužkerta kelio aukcione dalyvauti, nusipirkti, tačiau nusipirkus teks elgtis kitaip – įsirengti atitvaras, kad netekėtų srutos ir pan.

„Niekam nenoriu blogo ir pyktis nė su kuo nenoriu, tvarkausi, kaip galiu. Melžiamų karvių turiu daug, pašarus kažkur reikia susikrauti. Per dieną pabuvęs po keliolika valandų fermoje, galbūt tos smarvės pats tiek nebeužuodžiu“, – kabėjo ūkininkas.

Geranoriškai buvo nusiteikusi ir bendruomenės pirmininkė Daiva Jonauskienė – esą gyventojai ne barti kaimyno susirinko, o tik kartu ieško išeities, ką daryti, kad fermos „šūdynas“ būtų patrauktas kuo toliau nuo gręžinio. „Seniai nebegeriam tokio vandens, tenka pirkti parduotuvėje arba užvirinti, juolab kad po paskutinio tyrimo laboratorijoje paaiškėjo esant ir kirmėlių“, – paaiškino D. Jonauskienė.

„Aš tokio vandens irgi nenorėčiau gerti“, – pasibaisėjo Kaimo reikalų komiteto narys Konstantinas Skierus. Ūkininkui jis pasiūlė, regis, priimtiną išeitį – jei šį sklypą pavyks nusipirkti aukcione, vandens bokštą pasilikti savo reikmėms, o gyventojams šiuolaikinę vandenvietę be bokšto įrengti kitoje kaimo vietoje. Tai kainuotų apie 10–15 tūkst. eurų, bet, anot komiteto nario, daug daugiau kainuoja taika ir ramybė. M. Narvilas K. Skieraus pasiūlymą žadėjo svarstyti.

Vieta geriau tiktų „dragams“

Ypač pietvakarių vėjui vyraujant, paukščių mėšlo, kurį savo dirbamiems laukams tręšti sandėliuoja ne vietinis, o kito kaimo ūkininkas, tvaiko barzdiškiai neatsigina ir sovietmečiu Salantų tarybinio ūkio dvisparniams lėktuvams, vadinamiesiems „kukurūznikams“, nusileisti įrengto aerodromo vietoje. Vienas aviacijos entuziastas juodupėniškis šį aerodromą užsimojo atgaivinti, tačiau, anot seniūnaičio Kazio Vyšniausko, kas per tvarka Savivaldybėje, kad 4–5 metus žmogus negali susitvarkyti dokumentų, nesulaukia atsakymo?

Jei aukcione pavyks nusipirkti nesutarimų objektu tapusį sklypą, ūkininkas Mindaugas Narvilas (viduryje) žadėjo svarstyti Kaimo reikalų komiteto nario Konstantino Skieraus pasiūlymą gyventojams įrengti kitą vandenvietę.

„Tikrai geriau jau šioje vietoje būtų aerodromas negu smarvė ir netvarka, kaip dabar“, – antrino bendruomenės pirmininkė.

„Nesu nei matęs, nei kokį raštą apie tokius pageidavimus skaitęs“, – nusistebėjo meras. Jo nuomone, aerodromas Barzdžiuose – per skambu. Mažųjų ultralengvųjų lėktuvėlių nusileidimo takas yra Kartenoje, kur įrengta infrastruktūra, angarai lėktuvams saugoti, kur daug geresnis susisiekimas, bet ir tai aerodromas neišnaudojamas 100 proc. „O čia aerodromo aš išvis nematau“, – nuvykus pasižiūrėti į vietą, savo nuomonę išdėstė A. Kalnius. Bet, jeigu žemės sklypas yra savininko, niekas jo veiklai ir netrukdys. Paaiškėjus, kad žemė visgi – valstybinė, ir dabar ruošiamasi ją parduoti aukcione, meras pripažino, kad aviacijos mėgėjui taip pat neuždrausta dalyvauti ir pirkti, jeigu jis mato potencialą aerodromui, tai tegul ir įsirengia jį.

D. Jonauskienė pasiteiravo, ar kaimo bendruomenė negalėtų juodupėniškiui padėti įsigyti šį sklypą? Tačiau Kaimo reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Simas Končius patikino: į privačius verslus Savivaldybė investuoti negali. „Nuostabi ši vieta, pati bendruomenė tą žemę perimkit savo reikmėms, susitvarkykit, gyvenkit savo malonumui, tegul legalius „dragus“ jūsų jaunimas čia daro!“ – patarė A. Kalnius.

Užsiprašė palapinės

O kad mažų vaikų ir jaunimo iki 25-erių metų Barzdžiuose yra daug kaip niekur kitur rajone, posėdžio pradžioje akcentavo seniūnaitis K. Vyšniauskas – esą 5 proc. Salantų gimnazijos užpildo vien barzdiškiai. „Jaunoji karta – mūsų pasekėjai, jiems viską, ką sukursim, turėsim palikti“, – kalbėjo D. Jonauskienė, neseniai 36 rajono kaimo bendruomenių būrį papildžiusios Barzdžių bendruomenės pirmininkė, pakvietusi komiteto narius, merą ir posėdyje taip pat dalyvavusią Seimo narę Levutę Staniuvienę reikalus aptarti kol kas dar tuščiame, bet jaukiame bendruomenės sklype.

„Neturime pastogės, kur arbata pavaišinti – viskam savas laikas, tik prašome tarpininkauti, kad kuo greičiau įformintų šio sklypo ilgalaikės nuomos dokumentus. Nuo naujųjų metų prasidės kvietimai projektams, neturėdami įteisinto savo sklypo, negalėsim dalyvauti“, – į merą kreipėsi D. Jonauskienė. A. Kalnius suabejojo, ar taip greit įteisinti pavyks. „Esam valdiškas aparatas“, – pridūrė jis. Pirmininkė šypsojosi: norint galima viską padaryti – bendruomenė įsiregistruoti sugebėjo ir karantino sąlygomis.

„Džiaugiuosi, kad esat tokie iniciatyvūs, bet visko žinoti turbūt ir jūs negalit. Savivaldybėje su bendruomenėmis dirba specialistė Inga Biliūnaitė-Rušinskė – eikit pas ją, skambinkit, klauskit, nukreips, kas kuo gali padėti, kaip projektus, be kurių neapsieisit, rašyti“, – savo patirtimi kolegiškai dalijosi S. Končius, kuris yra Vydmantų bendruomenės pirmininkas. Jo teigimu, visoms dabar jau 37-ioms rajono bendruomenėms per metus skiriama 20 tūkst. Eur, ir tai yra maži pinigai.

L. Staniuvienė taip pat pagyrė barzdiškių entuziazmą, pažadėjo talkinti. „Yra ne tik Savivaldybės, o ir Žemės ūkio ministerijos fondai. Eikit visur, kur tik galit, jei reikės, atvažiuokit pas mane į Vilnių, nuvesiu“, – kvietė ji. Išvažiuojamasis posėdis, įnešęs šiek tiek erzelio dėl ne iki galo išasfaltuotos Liepų gatvės, pasibaigė linksma gaida: barzdiškiai merą A. Kalnių pasikvietė į rudenį planuojamas įkurtuves, o dovanų užsiprašė bent palapinę suolams pasistatyti.

• Rašyti komentarą (9)