|
|
|
Gyvenimas pagal mėnulį
Prie namų Darbėnuose 30 arų užimančiame sklype daržininkaujanti Liudmila Juškevičiūtė jau kuris laikas ne tik nė vienos žemės ūkio kultūros nesėja, nesodina, nepjauna ir nekasa, bet ir pas daktarą arba į kirpyklą neina nepažvelgusi į du, anot jos, stebuklingus vadovus: „Sodo dienoraštį darbai pagal mėnulį“ ir draugės padovanotą vokiečių autorės knygą „Apie tinkamą laiką“, kurioje gyvenimiški patarimai sudėlioti nuo A iki Z. Žiedų dieną šakniavaisių nesodina „Sodo dienoraštį darbai pagal mėnulį“ Liudmila prenumeruoja nuo 2002-ųjų ir turi sukaupusi visus iki šiol išleistus šio leidinio egzempliorius. „Juos pavartę nerasit tuščio lapo – visur tušinuku mano pastebėjimų pripeckiota“, – juokėsi darbėniškė, ties tam tikromis kalendoriaus dienomis rodydama savo pačios įrašus: kokia oro temperatūra tuokart buvo naktį, o kokia – dieną, kuriame Zodiako ženkle minučių tikslumu stojo mėnulis, kokius darbus darže tuo metu ji atliko ar pavėlavo atlikti, kurie rezultatai pranoko lūkesčius, o kurie – atvirkščiai. Visi Zodiako ženklai turį savo sferas: žemę, orą, vandenį ir ugnį. Pagal juos moteris ir paskirsto savo kasdienybės planus. Kai mėnulis Avino ženkle, – vaisių diena, vadinasi, tinka sodinti vaisius nokinančius augalus. Kai Jaučio ženkle – bus šaknų diena, galima drąsiai sodinti bulves, burokus... O kai Dvynių ženkle, – žiedų diena, taigi sielą džiugins vešančios gėlės, ypač vijoklinės. „Pažeisti šios tvarkos negalima: pavyzdžiui, šakninių daržovių niekada nesodinu ir nekasu žiedų dieną. Jeigu šiokią dieną pasodinčiau, tai tik gražiu žydėjimu ir tegalėčiau džiaugtis, o po žeme užaugusių gerų bulvių gumbų nesulaukčiau“, – įsitikinusi pašnekovė. Ji akcentavo, kad, ypač norint derlių išlaikyti per žiemą, sodinti, kasti arba rauti būtina mėnuliui esant Jaučio ženkle ir per delčią. Neretai pasitaiko, kad žmonių rūsiuose bulvės papūva arba pavysta – perrinkti, pasirodo, irgi patartina būtent tuomet, kai mėnulis Jaučio ženkle. O štai mėnuliui esant Vandenio ženkle, jokiu būdu negalima augalų pikiuoti, neprigis. Tuo pašnekovė įsitikino pati – įspūdingiems gėlių kilimams sukurti auginamos jos lobelijos nelaiku daigus išpikiavus išgulė taip, kad gaila paskui buvo ir pažvelgti.
Puokštės česnakų – lauktuvėms L. Juškevičiūtė savo užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis nuolat prekiauja turguje, naudingų patarimų negaili ir pirkėjams. Antai yra buvę, kad šalia stovintys pažįstami ją ir per dantį draugiškai traukia – esą ką parduos, jei, atsivežusi kopūstų daigų, jais susidomėjusį žmogų pati pirkti tarsi atkalba, perspėdama tądien šiukštu nesodinti, pasidėti tamsoj ir sulaukti rytojaus, kuomet ateis tinkama diena. „Bet juk man svarbu, kad žmonės taip pat gero derliaus sulauktų – daigus įvertintų, atsimintų, iš ko pirko, ir kitąmet vėl sugrįžtų“, – taip paprastai paaiškino moteris. Pastarosiomis dienomis turguje ji pardavinėja po 10, daugiau ar mažiau surištus įspūdingo dydžio žieminius česnakus. „Esu pastebėjusi, kad poilsiautojai tokias puokštes jau ir lauktuvėms net į užsienius perka, kaip anksčiau pirkdavo iš smulkių gintaro gabaliukų suklijuotus paveiksliukus. Daugelis giria, kad česnakų puokštės yra ir originali, ir graži, ir dar sveikatos teikianti lauktuvė“, – šypsojosi Liudmila. Česnakynui įveisti pakako Kretingos turguje atsitiktinai nusipirktų poros česnakų galvų. Liudmilos žodžiais, pasitaikė išsirinkti labai gerą, derlingą, Lietuvos klimatui tinkamą ukrainietišką veislę „Liubaša“. Šiemet savo darže L. Juškevičiūtė subadė daugiau kaip 1,5 tūkst. šios veislės česnako skiltelių. „Tik padariau klaidą antrus metus sodindama į tą pačią žemę. Pasirodo, vietą česnakams būtina keisti kasmet“, – atviravo pašnekovė. Česnakai, kuriuos geriausia sodinti mėnuliui esant Šaulio ženkle ir jau pradėjus dilti, nemėgsta rūgščios dirvos, rūgštingumas turi būti neutralus. Labai naudinga pabarstyti efektyvesnį organinių ir mineralinių trąšų įsisavinimą bei naudingų mikroorganizmų dauginimąsi skatinančių dolomitmilčių. Kai kurie augintojai dar tręšia fosforo ir kalio kompleksinėmis trąšomis, tačiau Liudmila šių nenaudoja, sakė, pakanka biologiškai aktyvių trąšų, pavyzdžiui, „Condit“. „Esu visa siela natūralistė, chemija man ne prie širdies, net savo plaukų nedažau. Duonos parduotuvėje taip pat neatsimenu, kada pastarąjį sykį pirkau – daug sveikesnės ir skanesnės, be jokių cheminių priedų pati išsikepu“, – teigė ji. Augina po šiaudų patalais Žieminių česnakų skiltis į dirvą Liudmila padiegė gana giliai ir apklojo šiaudais. Tokiu metodu, tai yra apklotas šiaudais, jau nuo 2014-ųjų ji augina ir bulves. „Ne tik žemės kasti, kaupti ir ravėti nebereikia, bet tos bulvės auga kaip miške: kas ant paviršiaus nukrito tas ir sotina. Nuvalau burokėlius, česnakus ar morkas, atliekas supilu ant lysvių – savaime kompostuojasi, žemė tampa turtinga, sodri, malonu ir rankas panerti“, – pasakojo L. Juškevičiūtė. Ruošdama dirvą bulvėms, į vagas ji būtinai pribarsto pelenų, kad atbaidytų sprages, primeta apelsinų žievelių, bet ne per daug, nes rūgština. Tiesa, Liudmilos bulvės išdygsta vėliau negu kaimynų. Kiek jų iš 5 lysvių prikasa, maišais neskaičiuoja, tačiau ir pačiai užtenka, ir su Vilniuje gyvenančia dukros šeima ar su mažeikiške seserimi, progai pasitaikius, pasidalina. Česnakų derlių laiku nuimti ypač svarbu. Kada jie subrendę, parodo išsitiesinęs lig tol buvęs kreivas žiedinis stiebas ir atsivėrusi žiedynų skraistė. Pavėlavus nurauti, česnakai išsilukštena, jų galvutės suyra, o tokie gerai neišsilaikys per žiemą. L. Juškevičiūtės teigimu, žieminių česnakų derlių dabar palanku bus nuimti šį penktadienį, po to – liepos 30-ąją, rugpjūčio 1-ąją, o geriausia būtų rugpjūčio 10 ar 11-ąją. „Bet kad žemė tokia šlapia, kažin, ar tiek ilgai išsilaikys gumbai?“ – svarstė ji. Nurovus česnakus, jų vietoje, sakė, tinka sodinti braškes, pavasarį – ankstyvąsias bulves, žirnius, agurkus, moliūgus, cukinijas, paprikas, baklažanus, morkas. O štai žemė, kurioje augo paprikos, pomidorai, svogūnai ir bulvės, česnakams netiks. Kaip teigė Liudmila, česnakai kaimynystėje „draugauja“ su svogūnais, žalumyninėmis daržovėmis, tačiau pupų ir žirnių arti geriau nesodinti.
|
|
