Ar medicinos įstaigos turėtų liautis dirbti telefonu?

– Gydytojai pacientus pagaliau turėtų priimti ir apžiūrėti realiai – kiek galima nuotoliniu būdu? Aš su problema susidūriau anksčiau, karantino pradžioje: svaigo galva, buvo silpna, norėjau pasidaryti kraujo tyrimus, bet negalėjau. Tik telefonu gavau patarimą dvi savaites pagerti vitaminų ir žiūrėti, kaip toliau bus. O vaikui susirgus taip pat „iš akies“ buvo diagnozuota liga ir išrašyti antibiotikai. Viskas gerai, kas gerai baigiasi.

– Dėl nuotoliniu būdu per karantiną dirbusių institucijų aš pati nepatogumų nepatyriau. Tačiau, mano supratimu, tvarka buvo keista: pavyzdžiui, kai vaikų darželius atidarė, savivaldybių darbuotojai – suaugę žmonės – dar ilgokai bijojo ligos ir dirbo užsisklendę. Norėdami susitvarkyti reikalus, interesantai turėjo vargti. O tai, kad medicina – viena atsakingiausių sričių, nuo kurios veiklos priklauso daugelio mūsų sveikata ir gyvybė, – ligi šiol tebėra „karantine,“ – mažų mažiausiai stebina.

– Kai pasiklausai žinių arba kai interneto portaluose pasiskaitai straipsnius apie kylančią antrąją „koronos“ bangą, pamatai, kas vėl dedasi pasaulyje, kokie grėsmingi koronavirusu susirgusiųjų skaičiai Amerikoje bei kai kuriose kitose šalyse, sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar medikai turėtų baigti dirbti telefonu ir, kaip anksčiau, ligonius priimti kabinetuose. Tik faktas, kad atsakingiau reikėtų žiūrėti ir į sergančiuosius kitomis, ypač sunkiomis, ligomis.

– Seniai laikas gydytojams pradėti dirbti normaliu režimu, kiek galima? Man nesuprantama, kaip karantinas medicinos įstaigose gali būti tęsiamas iki šiol. Viešojoje erdvėje skelbiama statistika liūdina: nesuteikus pagalbos, nuo kitų ligų Lietuvoje mirė apie 700 žmonių daugiau negu ankstesniais metais tuo laiku. Negaila algų, kurias medikai gauna dirbdami telefonu, bet šią situaciją galėčiau apibūdinti taip: suaugę žmonės žaidžia vaikų žaidimus.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ