|
|
|
Api tas patės lėgas
Nuorietiuo ė aš sava nuomuonė pasėdalintė diel lėgū. Mona gerbema kraštietė Zėnutė stebas, kap tata tėi daktara žmuonims vėsuokės lėgas prikabėn, sakykem, ton depresėjė. Ana saka, ka seniau žmuonis arba mažiau sėrga, arba ėš vėsa nesėrga. Tas nier teisybė. Anas laikas dėdele daug kūdikeliu ė vakū ėšmėrdava. Lėgas siausdava kap pasiotosės. Mona baba muokytuojė bova, ė liob sakytė, ka, kumet ana maža bova, aplink 1910 metos, vaka dažna laiduotovės žaisdava – so nabaštėko ė so procesėjė, ė so konėgo. Muotrėšku jaunu daug mėrdava, o ka paklausdava, nu kuo mėrė, atsakydava – „pri maža“. Vo Žemaitėjiė ė tuoks pasakyms būdava – „a pėrti pastatyt, a buoba numėršt – tas pats“. Rek soprastė, ka muotrėška nomėrtė tas laikas būdava dėdele paprasta. Krūvuoms vaka našlaites palėkdava. Vo vyra daugiau karūs žūdava. Šes laikas žmuonis žyme ėlgiau gyven, vo jog nemaža lėgū atsėrond so metas. Jegu ėlga negyvensi, – nedaug ė tesėrgsi. Dieva sotverta gražiausė žmuogaus kūna dalis – smegenis – yr laba jautrės. Diel tuo, jegu nesugebiesi rūpintėis anuoms, ta gali anas sosargdintė. Vo Alzheimeris yr rimta lėga, ėš anuos šaipytėis negal. Mes esam ėšmuokyti mėslytė, ka smegenis yr mūsa AŠ. Ėš tėkrūju rek aplink anas ėr ėš šuona pagalvuotė, anuomis pasėrūpintė. Jegu Dieva isakymu nesilaikysem, savo artėma nemyliesem, negerbsem – bus negera. Rusa lėguonius so tam tėkruom lėguom laba graže yr pavadėnė – „duševnobolnyje.“ Tas reišk, kad tuokiū žmuoniū sielas serg. Vo mūsa kalbuo tuokėj lėguonele yr vadėnamis ... No,patis irašykėt... Vyskops Muotiejos Valončios laba kuovuojė priš pijuokystė. Tas laikas nieks nemėslėjė, ka ta yr kažkuokė priklausuomybės lėga. Ana daugiause bova vyru lėga, muotrėškelės negaliedava sau lestė pijuokautė, nes dėdėlė atsakuomybė ont anū petiū bova oždieta – rūpintėis vaikeles. Šėta pasėskaitiau mona mylėmas rašytuojės Žemaitės apsakyma „Netorieje geruos muotinas” ė paskiau nakti sunke ožmėgau: kėik tuos muotrėškas kėntieje nu vyru pijuokystės! Vo ka doudi velniou varda – jau gali so anou ė pakuovuotė. Šes laikas daktara stėngas padietė kėntėntims nu prėklausuomybės lėgu. Ė depresiju bova daug tas laikas, bet ta velns varda netoriejė, ė žmuonis laba sliepdava, ka šeimuo kas nuors nosėžodydava a jauna mamele i šolėni kartas ė so vakelio poldava. So Dieva ė žmuoniu pagalba žmuonims šes laikas gal laba pagerietė. Tik rek nebėjuotė pagalbas prašytėis, rek drousims būtė. Diel prėvėsosiu vaistu pabrikantu aš so Zėnuti sotėktiuo. Žmuonims vėini vaista nepadies nu depresiju. Rekieto sopratėma ė kontrybės. Ė nereikieto dyvytėis šes laikas, ka žmuonis nebėjuoto prašytėis pagalbas, jegu anims yr bluoga. Jog, kap saka švėntam raštė, – melskėteis, ė jums būs atėdaryta.
KUKSONIENĖ Rasa
|
|
