Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Minia kretingiškių nuo šv. Antano rūmų Vilniaus gatve patraukė į Rotušės aikštę, prie Nepriklausomybės paminklo.

Apie 2 tūkstančiai kretingiškių atsiliepė į rajono Savivaldybės kvietimą ir, nešini balionais bei kita tautine atributika, penktadienį sugužėjo prie šv. Antano rūmų – nuo čia prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui skirta iškilminga eisena, daugybė renginių bendruomenėse nušurmuliavo išvakarėse.

Garsus nusinešė vėjai

Rotušės aikštėje, ypač atokiau Nepriklausomybės paminklo, sustojusi minia stengėsi pagauti bent kokį iš tos pusės atskriejantį eilėraščio posmą ar sveikinimo žodį, tačiau veltui – beveik nesigirdėjo.

Gal pusvalandį pamindžikavę, į žvarboką orą paleidę savo atsineštus trispalvius balionus, kai kurie žmonės patraukė savais keliais, taip ir nesulaukę nei renginio pabaigos, nei salvių „Už mūsų Tėvynę“, „Už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“, „Už atkurtos Lietuvos 100-metį“.

„Esu gerokai nustebintas. Aparatūrą turime tikrai gerą, mikrofonai nestrigo. Galbūt lėmė kiti faktoriai – vėjas, pašaliniai garsai?“ – „Pajūrio naujienų“ paklaustas apie technines kliūtis, atsakė renginį organizavusio Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus.

Didžiuojasi lietuviškais simboliais

Nepriklausomybės dienos išvakarėse po pietų šurmulio prisipildė Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos aktų salė – mokiniai rinkosi į istorijos mokytojo Roberto Gindulio surengtą pilietiškumo pamoką „Aš myliu Lietuvą“. Nelikus vietų, kai kurie sėdosi čia pat, ant grindų.

„Kvietėme tik septintokus ir aštuntokus, o, matome, kad ir šeštokai, net pradinių klasių mokiniai renkasi“, – džiaugėsi direktoriaus pavaduotoja Jūratė Račinskienė. Jos žodžiais, nors Vasario 16-oji mokykloje švenčiama kasmet, tačiau šiemet ypač jaučiasi dvasinis pakylėjimas. „Mokiniai, ypač mažieji, ir mokytojams, ir vieni kitiems giriasi, kad savo namuose iškels valstybines vėliavas, kad mamos jiems mezga trispalves kepures, pirštines ar šalikus“, – juokėsi pavaduotoja.

Prie šiųmečių renginių prisidėjo visa mokyklos bendruomenė. Viena darbo grupė, kaip kasmet, įgyvendino projektą „Geltona, žalia , raudona“ – kūrybiniais darbais išpuošė mokyklos langus, erdves bei prieigas, kita rengė su Lietuvos istorija susijusias viktorinas ir pilietiškumo pamokas. Pavaduotojos žodžiais, rengiant projektus, ypač daug širdies įdėjo dailės mokytoja Ada Bastienė, technologijų mokytojai Marija Šaltmerienė ir Juozas Lingys, dizaino studijos mokytoja Rasa Zemdliauskaitė, inicijavę įvairias ugdytinių veiklas. Anot pašnekovės, renginius, skirtus valstybės 100-mečiui, mokykla pradėjo spalį, o baigiamasis akcentas bus gegužę, kai nuskambės koncertas „Žiedai Lietuvai“.

Mokykla turi tradiciją į edukacines pamokas kviestis talentingus mokinių tėvus bei senelius. Dar šio mėnesio pabaigoje tapybos paslapčių vaikus pamokys aštuntoko Lauryno Stalmoko senelis rajone žinomas tautodailininkas Edvardas Stalmokas. Šiuo metu jo tapybos darbų paroda, skirta Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, taip pat puošia mokyklos sienas. Žvilgsnį ant sienos prikausto ir iš daugiau kaip 100-o meniškų širdžių, kurias nupiešė mokiniai, pedagogės A. Bastienės „sulipdytas“ pano.

Tą pačią dieną rajono moksleivių koncertą „Lietuva – viskas, ko mums reikia“ surengė Kretingos Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka. Anot Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Birutės Naujokaitienės, idėja suburti švietimo įstaigas bendram koncertui kilo seniai, o ši Vasario 16-oji buvusi tinkamiausia proga. Valandos trukmės koncerte dalyvavo 7 kolektyvai iš 6 įstaigų, tarp jų – iš „Pasakos“ lopšelio-darželio, „Žibutės“ mokyklos-darželio, Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Kurmaičių pradinės mokyklos.

Baltojoje salėje susirinkusiems mokiniams istorikas Julius Kanarskas papasakojo, kad Lietuvos valstybingumo 100-metis – nedidelė detalė mūsų krašto istorijoje.

Dvare“ – ir dainos, ir piešiniai, ir istorija

„Nesitikėjau tiek daug svečių mūsų dvare sulaukti“, – į Kretingos muziejaus Baltąją salę vos tilpusius moksleivius pasveikino Archeologijos ir istorijos skyriaus vyriausioji muziejininkė Danguolė Gedgaudienė. Lietuvos himnu Baltojoje salėje prasidėjo popietė „Lietuva, šalis mana“ ir piešinių paroda „Mano dovana Lietuvai“.

Piešinius eksponavo Samanta Panumytė, Urtė Paulauskaitė, Kamilė Pulokaitė, Ineta Šimkutė, Roberta Vasarytė iš Vydmantų gimnazijos bei Edvinas Venckus iš lopšelio-darželio „Žilvitis“; Viktorija Rutonytė, Karolina Miežetytė, Gabrielė Sakalauskaitė, Kamilė Žalkauskaitė iš Simono Daukanto progimnazijos; Raminta Budrytė, Eivilė Šopagaitė, Agota Viskontaitė, Ieva Lavinskaitė iš Salantų gimnazijos; Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro ugdytiniai Rusnė Gumuliauskaitė, Diana Cirtautaitė, Vaiva Bumblytė ir Gabija Austytė; Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai Aurimas Pilelis, Ieva Pabrėžaitė, Gabrielė Žiobakaitė, Viktorija Lukošiutė, Kornelijus Daukantas ir Agnė Domarkaitė; Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokiniai Laura Mleščionaitytė, Luka Montvilaitė, Gintas Žutautas ir Kamilė Ruibytė; Julija Grigaitytė, Linas Daugėla, Ernestas Tekorius, Elzė Pilibaitytė ir Elena Peleckaitė iš Pranciškonų gimnazijos; Kretingos meno mokyklos ugdytiniai Sofija Gedvilaitė, Kamilė Perminaitė ir Kamilė Jedenkutė; Roberta Diekontaitė, Skaistė Duoblytė, Greta Venclauskaitė ir Austėja Mikalauskytė iš Salantų meno mokyklos; Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokiniai Lukas Petrauskas, Giedrė Serapinaitė, Linas Kančiauskas ir Agota Šalmerytė.

Su įdomumu popietės dalyviai klausėsi muziejaus direktoriaus pavaduotojo istoriko Juliaus Kanarsko. Anot jo, mokinių piešiniai simbolizuoja Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metį, tačiau tas 100-metis tėra nedidelė detalė mūsų krašto istorijoje. Iš tiesų Lietuvos valstybingumui turėtų būti daugiau, kaip 760 metų! Prieš kelerius metus džiaugėmės įstoję į Europos Sąjungą, tačiau, galima teigti, jog joje mes buvome seniai – nuo tada, kai 1251-aisiais Mindaugui priėmus krikštą, liepos 17-ąją Romos popiežius Inocentas IV surašė bulę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę paskelbė katalikiška Lietuvos karalyste. Karalius Mindaugas jau tada žengė Lietuvos tarptautinio pripažinimo Europoje link. Tačiau nutiko, kad po valstybės, kurią buvo sukūręs didysis kunigaikštis Mindaugas, 500 metų istorijos valstybingumą Lietuva prarado.

Ypač daug aplodismentų sulaukė Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje dainavę mažieji „Pasakos“ lopšelio-darželio dainininkai (iš kairės) Žemyna Skripkauskaitė, Kristijonas Piekus ir Emerita Rupšytė.

Kad valstybingumo mūsų tauta siekė ir anksčiau, liudija ir 1831 bei 1863 metų sukilimai. Rusų valdžia žiauriai juos nuslopino, bet iš mūsų protėvių neatėmė noro jį atkurti. Tai išsipildė 1917-aisiais. Lietuvos valstybės atkūrimo viziją 1905 m. sukūrė Didysis Vilniaus Seimas, kuriame dalyvavo ir tuomet dar studentas kretingiškis Vladas Nagevičius, kurio vardu Kretingoje pavadinta gatvė, bei Salantų klebonas Pranas Urbonavičius. Antras žingsnis, atkuriant valstybę, – Lietuvių, kitaip dar vadinama Vilniaus, konferencija, įvykusi 1917-ųjų rudenį. Joje dalyvavo keturi kretingiškiai: vaistininkas Vladas Grudzinskas, Salantų klebonas Pranas Urbonavičius, šio paskatintas imbariškis Martynas Sragys bei Vytautas Mongirdas iš Mišučių dvaro, Kartenos valsčiaus. Lietuvos valstybingumą paskelbti turėjusioje taryboje P. Urbonavičiaus pavardės neliko. Istoriko teigimu, savo mandatą „dėl šventos ramybės“ klebonas atidavė dvarininkui Stanislovui Narutavičiui, atstovavusiam Socialdemokratų partijai. „Lietuviai nevisad sutardavo, kairiosios partijos priekaištavo, kad valstybės taryboje per daug kunigų“, – paaiškino J. Kanarskas.

Pranciškonų gimnazijos mokiniai atliko literatūrinę kompoziciją „Lietuva, šalis mana“, skambėjo Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mergaičių ansamblio dainos, muzikinius kūrinius atliko Kretingos meno mokyklos birbynių ansamblis, vadovaujamas mokytojo Donato Merkelio.

Renginiui pasibaigus, dalyviai atminčiai nusifotografavo parke, prie senojo ąžuolo, apjuosto Lietuvos vėliava.

Ugdo gintaro krašto piliečius

Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimas Vasario 16-ąją švęsti išradingai sulaukė atgarsio Salantų lopšelyje-darželyje „Rasa“. Įstaigos langus papuošė darbuotojų kurti laisvės vainikai. Kūrybiškumą, tautiškumą, išmonę ir meniškumą pedagogai pademonstravo dabinant salę bei kitas erdves. Tris dienas bendruomenė rengėsi ir puošėsi trispalvės spalvomis: pirmadienį – geltonai, trečiadienį – žaliai, o ketvirtadienį – raudonai. Priešmokyklinio ugdymo pedagogės Aldonos Puškorienės iniciatyva, veikė kūrybinės dirbtuvės, kuriose tėvai kartu su vaikais lankstė, klijavo, kūrė įvairias trispalves gėlytes. Šimtą jų padovanojo Salantų miesto gyventojams. Mažieji dainininkai, pasipuošę labdaros paramos fondo „Švieskime vaikus“ dovanotais šiuolaikiškais stilizuotais dizainerio Juozo Statkevičiaus sukurtais Žemaitijos krašto tautiniais kostiumais, dalyvavo bendrame miesto įstaigų šventiniame koncerte „Mes – Lietuvos dalis“ , įvykusiame Salantų kultūros centre.

„Svarbiausia, kad vaikuose ugdome patriotiškumo jausmą, kuris širdyje sluoksniuojasi nuo mažų dienų“, – neabejojo laikinai direktoriaus pareigas einanti pavaduotoja Daiva Pučkorienė.

Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ pedagogės ir ugdytiniai dalyvavo koncerte „Mes – Lietuvos dalis“.

Nupynė dainų Lietuvai pynę

Į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio šventę baubliškiai rinkosi ir pavieniui, ir šeimomis. Kretingos rajono kultūros centro skyriaus mėgėjų meno kolektyvai, vadovaujami meno vadovų Kristinos Katauskienės ir Gintaro Puco, parengė koncertinę programą „Lietuva, būk per amžius laisva!“.

Dainų pynę pynė solistai Vaidas Meškys ir Virginija Simutienė, žiūrovus gražiu šokiu džiugino Atėnė Odinaitė. Koncerto metu skambėjo liaudies dainos bei dainos, šlovinančios Lietuvą. O finalinė daina „Kur bėga Šešupė“, parašyta Maironio žodžiais, suskambo salei susijungus į darnų saviveiklininkų ir žiūrovų chorą.

Toliau puoselėti savo kraštą vietiniams žmonėms linkėjo Žalgirio seniūnijos specialistas Valdevinas Navajauskas, kaimo bendruomenės pirmininkė Gražina Rimkuvienė, mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Loreta Žiliuvienė. Su dviguba švente buvo pasveikinta bendruomenės narė Ona Lubienė, Vasario 16-ąją švenčianti gimtadienį.

Atvirukai – pasaulio lietuviams

Kurmaičių pradinė mokykla vykdo pilietinio ugdymo projektą „Mūsų sveikinimai pasaulio lietuviams ir jų sveikinimai mums Lietuvos 100-mečio proga“. Pagal vaikų piešinius atspausdinus atvirukus, buvo pasveikinti įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys lietuviai.

Pasak mokyklos direktorės Loretos Jurgutienės, adresus rinko visa mokyklos bendruomenė. Iš viso buvo išsiųsti 46 sveikinimai, sulaukta pirmųjų laiškų su sveikinimais kurmaitiškiams iš Anglijos bei Norvegijos.

Šventės dieną pirmokai mokyklą papuošė neformaliojo švietimo būrelio „Kompiuterių šalyje“ kompiuteriu parengtomis mintimis – „100 žodžių Lietuvai“.

Nuo ankstaus ryto ugdymo įstaigoje skambėjo muzika, mokyklos bendruomenė rinkosi į Lietuvos gimtadienio pamoką, kurią vedė ketvirtokai Kamilė Gedvilaitė ir Marius Česnavičius. Įvyko koncertas, kurio metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai pademonstravo labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ mokyklai padovanotus tautinius kostiumus. Savo pieštus atvirukus, vėliavėles ir trispalvius balionus ugdytiniai dovanojo kaimo gatvėse sutiktiems gyventojams, Kurmaičiuose esančių įmonių darbuotojams. Dovanų gavo ir mokykla – bendrovė „P. Varkojis ir KO“ padovanojo Lietuvos valstybinę vėliavą.

O kaimo bendruomenės centras „Kurmaičiai“ renginius, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, organizavo kartu su Kretingos rajono kultūros centro Kurmaičių skyriumi. Šventės išvakarėse trispalve šviesa buvo apšviestas kaimo centre esantis kryžius. Prie paminklinio akmens įvyko minėjimas, vėliavos pakėlimo ceremonija bei sportininkų palydos į bėgimą „Rūdaičiai- 2018“. Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje suskambo varpai, įvyko šv. Mišios. Vėliau gyventojai buvo pakviesti į koncertą „Skambėki, Lietuva“.

Šventinė nuotaika vyravo Kurmaičių pradinėje mokykloje.

Akcijose – ir Seimo narys, ir vietos politikė

Seimo narys Antanas Vinkus atsiliepė į LR Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio inicijuotą pilietinę akciją, valstybės atkūrimo 100 metų proga raginančią iškelti trispalvę.

A. Vinkus Lietuvos valstybės vėliavą iškėlė savo gimtajame mieste Kretingoje. Kadangi prašoma šią iniciatyvą perduoti ir kitam, vėliavą įteikė savo bendražygiui Vydmantų seniūnui Rimvydui Šakiniui. Šis, trispalvę išskleidęs Vydmantuose, tęsti akcijos, kuri vyks visus 2018 metus, pakvies ir kitus.

„Teklesti Lietuva, te vieningi būna Lietuvos žmonės. Didžiuokimės savo Tėvyne, nes pasaulyje brangesnės vietos kaip Lietuva mes neturime“, – šventės proga linkėjo A. Vinkus.

O Kretingos rajono tarybos narė Dalia Martišauskienė surengė vaikų iki 16 metų piešinių konkursą ,,Dovana Lietuvai“. Piešiniai, kuriuos pateikė 21 dalyvis, buvo eksponuojami D. Martišauskienės „Facebook“ paskyroje, juos vertino žmonės, spausdami „patinka“ ir taip išrinkdami laimėtojus.

Planuojama, kad apdovanojimai įvyks vasario 21 dieną Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, ten pat bus surengta ir vaikų darbų paroda. D. Martišauskienė žadėjo, kad bus apdovanotas kiekvienas dalyvis, o didesni prizai laukia nugalėtojų. Tarybos narė pati įsteigė prizą III vietos laimėtojui, II vietos laimėtojui – Seimo narė Levutė Staniuvienė, o I vietos laimėtojui – „Vienkiemio“ savininkai Jolanda ir Algis Šoblinskai.

Surengė fotosesiją

Vasario 16-osios išvakarėse Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos atviroje erdvėje jaunimui „Savas kampas“ vyko fotosesija „Patriotai‘18“. Joje nemokamai dalyvauti buvo kviečiami iš anksto užsiregistravę 14–29 amžiaus jaunuoliai.

„Fotografavome 16 žmonių – atsirinkome po vieną skirtingo amžiaus modelį. Jie jau registruodamiesi nurodė, ką tautiško atsineš į fotosesiją. Viena mergina atėjo vilkėdama tautinius rūbus, kita atsinešė Lietuvos vėliavos spalvų balionus, o mamytė, besilaukianti vaikelio, Lietuvos vėliavos spalvomis išsipiešė pilvą“, – kūrybiškais fotosesijos dalyviais pasidžiaugė fotografė Kamilė Klapatauskaitė. Jaunų ir patriotiškumą propaguojančių žmonių portretai bus eksponuojami parodoje, kuri Kovo 11-osios proga bus surengta bibliotekoje. Vėliau ekspozicija iškeliaus į bibliotekos skyrius kaimuose.

Bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė darbui su jaunimu Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė, taip pat fotografavusi fotosesijos dalyvius, teigė,jog šiuo projektu siekta atkreipti dėmesį į jaunimo išskirtinumą ir svarbą augančioje visuomenėje.

Laivių kaimo saviveiklininkai savo krašto žmones pakvietė į vakarą „Laisvė – man vertybė“.

Padabino gatves ir pastatus

Salantų kultūros centro Laivių skyriuje Vasario 16-ąją įvyko poezijos ir dainų vakaras „Laisvė – man vertybė“. Trispalvėmis išpuoštoje aplinkoje susirinkusiuosius pasveikino Imbarės seniūnas Antanas Turauskis, o vakaro programoje pasirodė vaikai – Eimantas Augutis grojo saksofonu, Aurimas Valinskis ir Gabija Augutytė deklamavo eilėraščius, bei saviveiklininkai – du folkloriniai ansambliai, Laivių kapela, moterų tercetas.

Anot skyriaus renginių organizatorės Brigitos Valinskienės, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga buvo pagaminta 100 trispalvių gėlyčių, kuriomis pasipuošti, įsisegant į atlapą, buvo pakviesti visi renginio dalyviai.

Po poetinės-muzikinės programos susirinkusieji skanavo specialiai šiai progai iškepto torto, pasigardžiavo žemaitiškais valgiais. „100 kaspinų Lietuvos gimtadieniui!“ – su tokiu šūkiu darbėniškiai miestelį išpuošė tautinių spalvų juostelėmis.

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys teigė, kad medžiai, tvoros ir visa aplinka, ko gero, papuošta dar ir daugiau kaip 100 trispalvių juostelių. „Šia proga išmoningai pasidabino Darbėnuose veikiančios įstaigos, tad norėjosi sukurti dar daugiau grožio, padovanoti dar daugiau džiaugsmo visiems“, – sakė A. Poškys.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga buvo išpuoštas Kretingos miestas – medžių šakas padabino trispalvės juostelės, o naktį geltona, žalia ir raudona spalvomis nušvisdavo Rotušės a. esantys trys pastatai, kuriuose įsikūrę paštas, parduotuvės „Senukai“ ir „Laura“. Šviečiančiais proginiais simboliais, kuriuose skaičius 100 padabintas vėliavos spalvomis, buvo papildytos ir Vytauto g. esančios girliandos.

Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė teigė, kad norėta trimis spalvomis nušviesti ir bažnyčios bokštą, tačiau tai buvo neįmanoma dėl techninių keblumų. Buvo įgyvendintas kitas sumanymas – Vasario 16-osios išvakarėse ant bažnyčios bokšto suplevėsavo didžiulė vėliava. Deja, ši neatlaikė vėjo gūsių ir naktį nukrito.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas