|
|
|
Krišnos pasekėjai meilės žmonėms mokosi iš Vedų
Būgno dundesys, smilkalų kvapas ir sanskrito kalba giedamos mantros. Taip po Lietuvos miestus keliauja krišnaistai – tarptautinės Krišnos sąmonės organizacijos nariai. Kretingos centre, medžių pavėsyje giedantys Nardai, Vasudeva ir Ruponuvr sakė krišnaistų tikėjime ieškantys gyvenimo prasmės ir laimės. Iš Utenos, Šilalės ir Vilniaus kilę pašnekovai pasakojo gyvenantys krišnaistų šventykloje. Jų Lietuvoje yra trys – Vilniuje, Kaune ir Kėdainių rajone. Krišnos sąmonės organizacijos nariai nerūko, nevartoja alkoholio, nevalgo mėsos, pasirenka savo dvasinius vardus. Jų tradiciniai rūbai panašūs į budistų vienuolių – baltos arba šafrano spalvos togos. „Pasirinkti vardai, kuriais mes vadinamės, ir yra tikrieji, dvasiniai mūsų vardai. Tradicines togas galime nešioti kada norime. Nėra nieko privalomo, svarbiausia yra laisva valia“, - mano Nardai. „Mūsų tikėjimas labai senas, kilęs iš Indijos. Visame pasaulyje jį pradėjo skleisti dvasinis mokytojas Prabhupada. Mūsų mokymas paremtas senovės Vedomis. Vedos, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia žinojimą. Žinios perduodamos iš kartos į kartą – mokytojai jas persako savo mokiniams, šie, patys tapę mokytojais, išmintį perduoda toliau“, - pasakojo dvasinį Nardai vardą pasirinkęs uteniškis. Kiekvienas Krišnos sąmonės organizacijos narys turi savo mokytojus. „Yra manoma, kad mokytojas pasirenka mokinį. Tačiau ir mokinys turi pajausti, ar mokytojo požiūris atitinka jo požiūrį. Mokytojas turi padėti mokiniui pakilti į aukštesnį sąmonės lygį. Kaip mokykloje mokoma įvairių dalykų, taip ir mes mokomės. Tik mes studijuojame dvasinius dalykus“, - kalbėjo krišnaistai. Keliaudami po įvairius miestus, Krišnos bendruomenės nariai platina knygas apie savo tikėjimą, gieda mantras. „Mantros – tai viešpaties vardų šlovinimas. Jos skambesys skleidžia ramybę. Tad ir patys pikčiausi dažnai pamiršta savo pyktį“, - sakė Ruponuvr. Jis tikino, kad lietuviai – tolerantiški žmonės. Jie nesmerkia kitokio tikėjimo ir yra smalsūs. Krišnos bendruomenės narių nuomone, jei skleidi meilę, žmonės ir kreipiasi su meile. „Dalindami 89 pasaulio kalbomis leidžiamas knygas apie savo tikėjimą, nesiekiame primesti savo tiesų. Knygos tik padeda skleisti žinias. Tačiau žmogus turi pats nuspręsti, ko jam reikia. Kiekvienas turi atrasti savo kelią. Nekritikuojame kitų religijų. Juk visos jos eina vienu keliu – siekia meilės. Krikščionių Dievas taip pat liepia mylėti savo artimą. Tai įmanoma, jei pasirenki dvasingą gyvenimą“, - įsitikinęs Ruponuvr. Vasudeva pasakojo Krišnos tikėjime ieškantis prasmės. „Ieškodamas gyvenimo prasmės, norėdamas būti laimingas, atėjau į šį tikėjimą. Atėjo kitoks gyvenimo supratimas, pasitraukė baimės, radau savirealizacijos kelią“, - sakė Vasudeva. „Mūsų aukščiausias tikslas – išmokti mylėti visus žmones, atsikratyti blogų jausmų. O Vedų filosofija padėjo suvokti ir kitas religijas“, - sakė Krišnos pasekėjai.
|
|
