|
|
|
Europos kultūros centrai kuriasi sandėliuose ir kareivinėse
Palangoje, Kultūros centre „Ramybė“, įvyko susitikimas su nepriklausomų Europos kultūros centrų asociacijos „Trans Europe Halles“ (TEH) atstovais. Susitikime dalyvavo Palangos savivaldybės atstovai, kultūros įstaigų darbuotojai. Patarimo – į Europos kultūros centrą Svečiai pasidalino patirtimi, kaip organizuoti kultūros įstaigų veiklą, jų finansavimo šaltinius, darbo principus. Europos nepriklausomų, nevyriausybinių kultūros centrų tinklas susikūrė 1983 metais. Tuomet buvo tik 5 centrai. Tačiau kasmet įtraukiami vis nauji nariai. Šiuo metu organizacija vienija 44 kultūros centrus 25 šalyse. Pasak Erik Backer, dabartinio TEH vadovo, nuolat rezidentuojančio Amsterdame ir vadovaujančio vienam iš didžiausių Olandijos kultūros centrų Melkweg, bendraudami kultūros centrų atstovai kalba ne tik apie praktinius dalykus, tarkim, pastatų renovaciją, bet ir kelia klausimą, kaip įsivaizduojama Europos kultūros ateitis. Projektų vadovė Brigita Persson, atsakinga už TEH tinklo biuro koordinavimą bei komunikaciją tarp kultūros centrų, supažindino su kai kuriais Europos kultūros centrais. Pasak B.Persson, svarbiausia centrų veiklos dalis yra susitikimai, nes žmonės turi bendrauti ir pažinti vieni kitus. Vieni centrai yra prisiėmę daug funkcijų, kiti dar jauni ir mokosi iš senesnių centrų. Centrai bendrauja įvairiais lygiais – kartais vieni kitus kviečia tik į festivalius, o kartais kartu vykdo didelius bendrus projektus. - Bendradarbiavimas vyksta ir iškilus įvairioms problemoms. Visada galima skambinti į vieną ar kitą centrą ir klausti patarimo, kaip jie sprendžia panašias problemas,- sakė B.Persson. Į centrus galima vykti pasimokyti. Pirmas TEH atstovų apsilankymas Baltijos šalyse Pasak TEH atstovų, kurie į Palangą atvyko iš susitikimo Vilniuje, jiems įdomu buvo apsilankyti mūsų šalyje. TEH surengė projektą „24 valandos namuose –Europoje“. Šio projekto metu kiekvienas centras pristatė po vieną fotografą, kuris rengė 24 valandų reportažą iš savo miesto. Tokiu būdu iš visų kultūros centrų nuotraukos, sudėtos tarsi mozaika, parodo vienos paros gyvenimą visoje Europoje. Dabar paroda eksponuojama Vilniuje. Pasak kultūros centro „Ramybė“ vadovo Lino Ramanausko, jų pažintis su TEH prasidėjo, kai jų kultūros centras buvo pristatytas šiuolaikinių scenos menų centre „Menų spaustuvė“ Vilniuje. Jų bendravimas tęsiasi beveik metus. Rudenį palangiškiai lankėsi Bremene (Vokietijoje). - Mes su jais dalinamės patirtimi, galime pasitarti ieškodami atlikėjų,- sakė L.Ramanauskas. Svečiai pastebėjo, kad „Ramybės“ kultūros centras įsikūręs panašiose patalpose, kaip ir centrai užsienyje, bei pasidžiaugė jų veikla. Nebereikalingi pastatai tampa kultūros centrais Dauguma kultūros centrų turi bendrą bruožą – jie yra įsikūrę postindustrinėse patalpose - sandėliuose, kareivinėse, fabrikuose. Pasak Erik Backer, kultūros centras Melkweg (Olandijoje) prieš dvidešimt metų įsikūrė buvusiuose pieno produktų sandėliuose ir dabar yra vienas iš didžiausių kultūros centrų Amsterdame. Jame veikia muzikos klubas, vyksta šiuolaikinio šokio spektakliai, yra alternatyvaus kino salė ir kt. Šiuo metu prie kultūros centro projektų ir programų dirba apie 260 žmonių. Čia renginiuose per metus apsilanko per 300 tūkst. žmonių. Kultūros centras lemia ir gausesnį turistų apsilankymą mieste. Miestas kiekvienais metais kultūros centrui skiria tam tikrą pinigų sumą. Tai sudaro apie dešimt procentų visų kultūros centro metinių pajamų, panaudojamos naujiems sumanymams įgyvendinti. Pasak E.Backer, didžiąją dalį pinigų centras gauna už bilietus, nuomodamas konferencijų sales bei kitas patalpas, iš baro veiklos. Jei metų pabaigoje lieka šiek tiek pinigų, jie skiriami atnaujinti įrangą. Papildomų lėšų gaunama ir rengiant projektus. E.Backer pastebėjo, jog kuo įvairesnė veikla kultūros centre, tuo įvairesnio amžiaus žmonių pritraukiama. Barselonos (Ispanija) priemiestyje kultūros centras įkurtas buvusiame malūne, kuris yra parke. Jis įkurtas 1980 metais kaimynystėje gyvenančių žmonių iniciatyva. Vaikai, kurių netraukė mokslas, neradę, kur save realizuoti, susibūrė į cirko grupę. Dabar ten net kelioms savaitėms atvyksta cirko trupės iš visos Europos repetuoti ir mokytis. Vėliau jie surengia pasirodymą – taip atsiskaito už čia praleistą laiką. Airijoje, kur gyventojai susiskaldę į katalikiškas ir protestantiškas bendruomenes, kultūros centre dirbama su abiem bendruomenėmis. Galutinis rezultatas – bendras paradas. Tai didžiulis kultūros centro pasiekimas. Kultūros centras mažame Norvegijos miestelyje yra įsikūręs sename popieriaus fabrike. Čia susibūrę dailininkai įkūrė savo studiją. Gyventojai nuo pat pradžių juos palaikė ir padėjo, kuo galėjo. Tikimasi, kad miestelyje, kuriame yra 4 tūkst. 500 gyventojų, šio kultūros centro dėka per vasarą apsilankys milijonas turistų. Renginiai organizuojami ne tik kultūros centre Didžiojoje Britanijoje Junction kultūros centre dirbanti ir tarptautinius projektus organizuojanti Annette Persson supažindino su šiuolaikinio meno ir naujų technologijų festivalio organizavimu - pradedant partnerių paieška ir baigiant idėjos įgyvendinimu. Festivalis „Nežinomos teritorijos“ - tai naujų technologijų ir meno festivalis, skirtas pristatyti žmones, kurie dirba su naujomis technologijomis. Festivalio tikslas – bendradarbiavimui surinkti talentus bei sukviesti jau dirbančius. Tokiam festivaliui surengti Kembridže buvo dirbama ne tik su miesto, bet ir kitomis šalies organizacijomis. - Kembridže yra daug naujų technologijų kompanijų ir norėjosi į tai atkreipti dėmesį,- sakė A.Persson. Pasak jos, kartais šalia gyvenantys žmonės nežino, kuo užsiima tos kompanijos, nes dažniausiai jos tarpusavyje nebendradarbiauja. Todėl festivalio metu keliama ne kompanijų konkurencija, o pristatomi jų nuveikti darbai. Rengiant festivalius stengiamasi išeiti iš kultūros centrų į laisvas erdves, kad juose apsilankytų kuo daugiau žmonių. Kartais jie vyksta net dešimtyje vietų.
|
|
