Į didžiąją sceną operos solistė atėjo per sunkų darbą

Iš Kretingos kilusi 33-jų Sandra Janušaitė – Iljoitienė muzikos pasaulio žinovų yra laikoma šiandien sparčiai kylančia operos žvaigžde. Dainininkės kelią pradėjusi Kretingos muzikos mokykloje, S.Janušaitė jau šešerius metus dainuoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, yra sukūrusi per 20 ryškių solinių vaidmenų. 2004 m. S.Janušaitė buvo išrinkta nominacijos „Metų operos viltis“ laureate.

Į didįjį Lietuvos operos žvaigždyną pakilusi kretingiškė Sandra Janušaitė tikino vis prisimenanti šio kelio pradžią, kuris prasidėjo senojoje Kretingos muzikos mokykloje, tuomet besiglaudžiančioje Pranciškonų vienuolyno pastate.

Iš svarbesnių savo sukurtų operinių vaidmenų S.Janušaitė išskiria: Michaelą Ž.Bizė operoje „Karmen“, Žynę ir Leonorą Dž.Verdžio operose „Aida“ ir „Likimo galia“, Lizą ir Tatjaną P.Čaikovskio operose „Pikų dama“ bei „Eugenijus Oneginas“, Mimi – Dž.Pučinio „Bohemoje“, Zantą R.Vagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ ir kt.

Dainininkė taip pat koncertuoja su Donato Katkaus vadovaujamu Šv.Kristoforo kameriniu bei Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestrais.

Mokytojai ir tėvai tikėjo būsiant dainininke

Stipraus balso, plačios šypsenos ir reto paprastumo operos žvaigždė, rodydama į Kretingos pranciškonų vienuolyną, kuriame buvo įsikūrusi muzikos mokykla, šmaikštavo: „Iš Kurmaičių septynerius metus - nuo antros iki aštuntos klasės - čia myniau. Mano mokytojos buvo Eugenija Karkienė ir Violeta Narvilaitė. Jos kantriai mane mokė chorinio dainavimo. Pamenu, direktorius Bernardas Anužis dėstė solfedžio ir pasakė – ji bus dainininkė. Visuomet labai svarbu yra paskatinimas ir pasitikėjimas“.

Pabaigusi muzikos mokyklą Kretingoje, S.Janušaitė įstojo į Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą Klaipėdoje. Mokėsi chorinio dirigavimo. Vėliau įstojo į Muzikos akademiją, studijavo solinį dainavimą.

„Po to siekiau aukštumų: dar studijuodama atsispyriau iš pradinio taško. Vos baigiau akademiją, mano dėstytoja, profesorė, operos primadona Irena Milkevičiūtė pakvietė dirbti į Nacionalinį operos ir baleto teatrą. Iš pradžių buvau priimta kaip stažuotoja, o po 2 metų – kaip operos solistė. Jauniems dainininkams tai – didelis pasiekimas“, - kalbėjo pašnekovė.

S.Janušaitė neslėpė, kad tai, kuo yra šiandien, ji pasiekė per didelį ir juodą darbą. Ji tvirtino nuo pirmos klasės siekusi būti dainininke. „Mano mama Adelija yra meniškos sielos žmogus. Girdėdama mane dainuojant, ji sakė: Sandrute, tu būsi dainininkė. Šiandien turiu iš mamos paveldėtą dvasią, o iš tėvo Stepono – tvirtą charakterį“, - tikino vokalistė.

Reikalavimai operos artistui padidėjo

„Gal kažkam ir atrodo, kad dainuoti yra vieni juokai. Jei turi tą Dievo dovaną, atsistojai ir dainuoji. Iš tiesų, valdyti tą Dievo dovaną, kaip reikalauja vaidmuo, perteikti herojaus emocines būsenas nėra paprasta, - apie operos solisto darbą pasakojo dainininkė. – Operoje niekada nebūna blankių personažų: vyrauja tik stiprios arba silpnos asmenybės. Todėl drąsiai galiu tvirtinti, jog ir operos solistai - stiprios asmenybės. Kiekvienas operos solistas – ryški individualybė. Mes turime būti ir psichoanalitikais, kad perteiktume savo personažų charakterius, įsijaustume ir į kitų herojų būseną“, - pasakojo S.Janušaitė.

Pašnekovės žodžiais, gavus vaidmenį, nuo spektaklio kūrimo pradžios iki premjeros praeina pusmetis. Pirmiausia išsinagrinėji personažą, mokaisi natas su visais galimais niuansais, po to – žodžius. Išnagrinėji ir greta esančio personažo vaidmenį. „Jeigu reikia, ekstremaliomis sąlygomis vaidmenį galiu išmokti ir per savaitę“, - tikino solistė.

Pastaruoju metu reikalavimai operos dainininkui yra gerokai padidėję. „Anksčiau operos solistas scenoje turėjo gerai mokėti tik dvi pozas – atsistoti ir atsigulti, - juokavo guvi, smulkaus kūno sudėjimo pašnekovė. – Dabar tave ir pakelia, ir panešioja, ir nusileisti turi grakščiai, ne kaip meška. Tuo pat metu bet kokioje pozoje turi mokėti ir kvėpavimą išlaikyti. Todėl būtina prisilaikyti ir dietų, kad išlaikytum kūno formas. Kitaip režisieriai nesiūlys vaidmenų“.

Su tėvais šneka žemaitiškai

Vilniuje su šeima gyvenanti S.Janušaitė sakė, jog su namiškiais žemaitiškai nešnekanti. Nesuprastų nei vyras Artūras, nei sūnūs Edvardas ir Edmundas. Tačiau su tėvais telefonu, ar grįžusi į gimtinę, kalba tik žemaitiškai. „Esu sėsli. Kažkada buvo sunku išvykti iš Kretingos. Dabar supratau, mylėti – tai ne tas pats, kas prisirišti“.

S.Janušaitės pasaulio pažinimo ir kelionių žemėlapis labai platus. Kaip solistė su chorais ji keliavo po Ameriką, Italiją, Estiją, Didžiąją Britaniją. Gdanske ji stažavosi su pasaulinio garso dainininke Renata Scotto, o Austrijos muzikos akademijos teatre „Mocarteum“ mokėsi pas lietuvių kilmės dainininkę profesorę Lilijan Sukis (Šukytę).

Dainininkė drąsiai pabrėžė aukštą Kretingos meno mokyklos moksleivių parengimo lygį. „Užsieny muzikos mokyklas lanko dėl užimtumo, o pas mus suteikia stiprius muzikavimo pagrindus. Į didįjį kelią išėjau stovėdama ant tvirto pamato, - tikino S.Janušaitė. - Visąlaik sau sakiau – jei būsiu dainininkė, nebūsiu vidutiniokė. Ir kai tuo keliu nuėjau, supratau, kad tai – mano tikrasis pašaukimas. Save pažinti yra labai svarbu. Esu laiminga, galėdama realizuoti save per muziką. Į šį pasaulį mes ateiname išskleisti save. Kiekvienas esame unikalus ir nepakartojamas. Kiekvienam žmogui linkiu surasti save. Tai – tarytum mano palinkėjimas visiems kretingiškiams, draugams, buvusiems mokytojams“.

• Rašyti komentarą (1)