Užsijuosė geltonuosius diržus

“Pavargau”, - po karatė egzamino geltonajam diržui gauti pasakė karteniškė Agnė, ranka nuo kaktos braukdama nuovargio prakaitą. Mergina teigė, jog per treniruotes treneris Algimantas Piekus jai ir jos bendraamžiams leidžia pailsėti, ir pusės minutės pertraukos užtenka tam, kad atgautum jėgas kitam “kovos šešėliui” atlikti. Tokios prabangos per egzaminą jį laikantiems sportininkams niekas nesuteikia.

Karteniškiai moksleiviai, išlaikę egzaminą geltonajam diržui gauti, nusifotografavo su svečiais – karatė sportininkais, jau turinčiais aukštesnio lygio diržus.

Kartenos vidurinės mokyklos moksleiviai – karatė entuziastai, treniruojami Algimanto Piekaus - būriu laikė ir išlaikė egzaminą geltonajam diržui gauti.

Tai reiškia, kad vaikinai ir merginos, prieš gerą mėnesį išlaikę egzaminą baltajam diržui apsijuosti, pasiekė aukštesnį karatė technikos lygį.

Dalis karatė entuziastų per geltonojo diržo egzaminą pademonstravo ir vieną sunkesnių karatė technikos elementų – kirtį ranka sulaužant medinę malką. Šį veiksmą karatė besitreniruojantys vaikinai ir merginos pavadino ne fizinės ištvermės, bet psichologiniu išbandymu: nesukoncentravus vidinės jėgos, galima patirti ir traumą. Nesvarbu, kad per treniruotes būsi išbandęs koja ar ranka perkirsti malką, lentą ar plytą.

Egzaminą geltonajam diržui gauti stebėjo ir aukštesnio lygio sportininkai – karatė entuziastai Kretingoje: Kazimieras Barkauskas, Andriejus Drungilas, Arūnas Petrauskas, Remigijus Liebus.

Pastarieji du sportininkai savo jauniesiems kolegoms surengė parodomąją kovą. Ji baigėsi sėkmingu kojos kirčiu į medinę lentą, iš kurios liko šipuliai.

Parodomąją kovą ir kirtį koja į lentą jaunesniesiems kolegoms pademonstravo Remigijus Liebus (kairėje) ir Arūnas Petrauskas.

A.Drungilas ir K.Barkauskas, karatė užsiimantys per 10 metų, “Pajūrio naujienoms” teigė, jog karatė sportas turi begalę pranašumų: žmogaus nekamuoja antsvorio problemos, ugdoma savitvarda ir savikontrolė sunkiose gyvenimiškose situacijose, lavinama mąstysena.

“Judesių schema, kurią išmoksti per treniruotes, įsirašo į atmintį visam laikui, ir gali būti naudojama visose gyvenimo situacijose, - kalbėjo A.Drungilas. – Karatė – tai mokslas, kurį kuo daugiau pažįsti, tuo mažiau jį norisi panaudoti gyvenime”.

Karteniškius moksleivius, būriu besitreniruojančius karatė, A.Drungilas pavadino Dievo dovana – kaip daug ir geranoriškai nusiteikusių žmonių vienoje vietoje.

“Gyvenime man neteko panaudoti karatė prieš kokį nors sutiktą žmogų. Jaučiu, kad prie tokių, kurie yra sportiški ir kažką sugeba, “šiukšlės” nekimba”, - tvirtino A.Drungilas.

Gydytojas K.Barkauskas karatė palygino su baletu: karatė – tai mokslas, kurio besimokant kiekvieną judesį, kaip ir šokant baletą, galima tobulinti iki begalybės.

“Tą patį judesį, veiksmą gali atlikti žmonės, ryšėdami ir baltą, ir juodą diržą. Tačiau jiems abiem neužteks gyvenimo, kad judesys būtų tobulas”, - įsitikinęs K.Barkauskas.

Abu pašnekovai teigė, jog bet koks sportas yra vertingas, o karatė dar daugeliui tampa ir gyvenimo būdu be žalingų įpročių.

Karatė, anot K.Barkausko ir A.Drungilo, reikalauja nepaprastai daug kantrybės. “Kai prieš gerą dešimtmetį pradėjome lankyti karatė užsiėmimus, į juos atėjo apie 200 žmonių. Po to liko gal koks 50, dabar – dar mažėliau”, - sakė karatė entuziastai, pripažindami, kad daugelis karatė užsiėmimų atsisako dėl fizinio krūvio ir dėl to, jog klaidingai mano, kad rezultatą karatė sporte galima pasiekti per savaitę arba per mėnesį.

• Rašyti komentarą (11)