Nežinia kam priklausanti kūdra traukia gamtos teršėjus

Kūdra naujų gyvenamųjų namų kvartale netoli šventos Klaros seserų vienuolyno sparčiai tampa šiukšlynu. Aplinkiniai gyventojai piktinasi iš nežinia kur dygstančiomis atliekų krūvomis. Kaltininkų neatsiranda, kaip ir norinčių sutvarkyti aplinką.

Šalia gyvenamųjų namų iškasta kūdra virsta vietiniu sąvartynu.

Nedidelė dirbtinė kūdra yra tapusi slaptų pasimatymų vieta. Po jų aplink vandens telkinį mėtosi butelių šukės, panaudoti prezervatyvai. Šiukšlės atsiranda neatsitiktinai – jos atvežamos arba atnešamos maišais. Tačiau privačiose valdose esančios kūdros ir jos teritorijos niekas nenori tvarkyti.

„Kretingos tvenkiniai, kurie yra bendrojo naudojimo, yra tvarkomi kasmet – renkamos šiukšlės, genėjami medžiai ir krūmai. Tačiau ši kūdra yra miesto pakraštyje, nereikšminga, aplink - vien tušti laukai. Žinoma, ne dėl to ji netvarkoma. Svarbiausia, kad kūdra yra privatizuotų žemių ribose, todėl komunalininkai jos tvarkyti neprivalo. Tai turėtų padaryti sklypų savininkai, kurių valdose yra vandens telkinys“, - sakė Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius.

Kretingos tvenkiniams tvarkyti yra skiriamos lėšos iš bendrojo naudojimo lėšų. Tačiau, pasak seniūno, mieste yra daug objektų, kuriems reikalingi pinigai remontuoti ar tvarkyti, todėl neaiškios paskirties kūdra nėra tokia svarbi. „Remonto laukia miesto gatvės, reikia jas apšviesti. O netoli minimo vandens telkinio kuriasi naujas rajonas, kurio gyventojai ir turi spręsti šią problemą – kreiptis į žemės aplink kūdrą savininkus“, - kalbėjo S. Juknevičius.

Daugelyje užsienio šalių taikoma tarpusavio kontrolė tarp piliečių. Išmetus net ir mažiausią popierių pro mašinos langą, tai matęs liudininkas mano esant savo pareiga pranešti atitinkamoms tarnyboms apie nedrausmingą pilietį. Lietuvoje vis dar bijoma kištis ne į savo reikalus ir manoma, kad galbūt skųsti yra nepadoru, net jei ir kenkiama aplinkai.

„Pastebėjus asmenis, kurie šiukšlina, reiktų užsirašyti numerius, jeigu jie atvykę automobiliu, ir pranešti aplinkos apsaugos tarnybai. Tačiau liudininkai bijo pasakyti savo pavardes, bijo įsivaizduojamų nemalonumų. Taip ir lieka nenubausti tie, kurie įžūliai atveža išversti šiukšles ne į sąvartyną“, - sakė Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Edmundas Mikaločius.

Bauda už šiukšlių kiekį iki vieno kubinio metro tūrio gali būti nuo vieno iki dviejų šimtų litų. Šiukšlinant pagautas žmogus gali išsisukti tik su įspėjimu. Jei išmetamos pavojingos aplinkai cheminės medžiagos, bauda teršėjui gali siekti tūkstančius litų. Tačiau reikia tiksliai žinoti, ką bausti. Aplinkiniams gyventojams išlieka paslaptis, kas teršia aplinką šalia kūdros. O ir pamačius prie vandens telkinio atvažiavusią mašiną reikėtų tykoti galimų teršėjų.

E. Mikaločius taip pat mano, kad aplinka prie kūdros turėtų susirūpinti sklypų savininkai. „Neaišku, kieno sklypai yra prie to užteršto vandens telkinio, tačiau tie, kurių sklypai ribojasi su kūdra, privalėtų aplinką sutvarkyti“, - įsitikinęs aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas.

Aplinkos apsaugos agentūra neišveža šiukšlių ir netvarko aplinkos, tačiau gali įpareigoti sklypų savininkus tvarkyti jiems priklausančią aplinką. „Jei pamatytume, kad, pavyzdžiui, sklypo šeimininkas išpila šiukšles, galime įpareigoti jį viską sutvarkyti ir perspėti dėl taršos. Galime net pareikalauti kvito, kaip įrodymo, kad šiukšlės buvo išvežtos komunalininkų“, - kalbėjo E. Mikaločius.

Pasak jo, jei kūdra iškasta tik daržams laistyti ir gyvuliams girdyti bei nebenaudojama, ji yra nereikalinga. Ją būtų galima užversti. „Norint išsikasti savo valdose kūdrą, ne didesnę kaip 3 arų ploto, nereikia leidimo. Tas pats būtų, jei kūdros savininkai ar savininkas norėtų vandens telkinį užversti. Jiems leidimo nereikėtų. Kūdra yra nereikšminga, ne tvenkinys, ir nėra dalis kokios nors upės senvagės. Todėl ją užvertus aplinkai žalos nebūtų“, - įsitikinęs E. Mikaločius.

• Rašyti komentarą (0)