Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Grūšlaukiškės namuose – partizanų bunkeris

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2007-03-09
Nusileidusi į slėptuvę, D.Paulikienė rodė, jog žmogus bunkeryje galėjo tilpti tik pusiau susirietęs. Greta sienos išliko gultas iš įtvirtintų lentų.

Kai prieš ketverius metus Danutė Paulikienė pirko seną sodybą Grūšlaukės kaimo pakraštyje, ji jau žinojo, kad po duonkepe krosnimi viename trobos gale yra išlikęs pokario partizanų bunkeris. Šioje slėptuvėje, grūšlaukiškių tvirtinimu, pusmetį slapstėsi ir garsios Darbėnų apylinkėse Žemaitijos šaulių „Kardo“ rinktinės partizanas Adolfas Kontrimas.

Bunkeryje žmogus galėjo stovėti tik susilenkęs - į gylį po grindimis jis išraustas 1,20 m, o gulėti – tik susirietęs. Tarpusienyje įtaisytos 1,70 m ilgio lentos atstojo gultą. Slėptuvės plotis – 1,40 m. Bunkeris išraustas negyvenamoje trobos dalyje, kur nuo seno šeimininkai laikydavo daržoves, konservus, pašarus. Namo šeimininkė tvirtino girdėjusi, jog slėptuvėje partizanai slapstėsi trejus metus. Vienu metu joje yra gyvenę netgi du - trys partizanai.

„Karo ir pokario metais čia gyvenusių namo šeimininkų dukterys, jaunos merginos Ona ir Elena Baužytės buvo partizanų ryšininkės. Jos rūpinosi ir slėptuvėje apgyvendintais partizanais: paduodavo jiems maisto, nešiojo kibirus. Kai nusipirkau namą, ir pats Adolfas Kontrimas yra sakęs, jog teko čia prabūti visą 1949-ųjų žiemą“, - teigė D.Paulikienė.

Prieš metus anapilin iškeliavusio A.Kontrimo žmona Petronėlė Kontrimienė tikino, jog pokariu ji nė nežinojusi, kur su bendražygiais slapstėsi jos vyras. „Tąsyk jie negalėjo to pasakyti artimiesiems: jei saugumiečiai būtų pradėję tardyti, gal būčiau neiškentusi kankinimų ir prasitarusi“, - svarstė prieš porą dienų 83-ąjį gimtadienį atšventusi garbaus amžiaus moteris.

P.Kontrimienė tvirtino, jog apie tai, kad vyras slapstėsi čia pat, kaime, ji sužinojo tik po 15 metų, šiam sugrįžus iš lagerio. „Vyras pasakojo, kad išsikasti bunkerį jam padėjo brolis Antanas. Jis prabuvo po duonkepe nuo pirmojo sniego iki pavasario. Kaip išeisi, - matysis pėdos. Žinau, kad ir iš miško slėptuvių žiemą partizanai išeidavo ant stypinų, kad neliktų pėdsakų. O kaip neišeisi – valgyti kažką juk reikėjo“, - prisiminimais pasidalijo P.Kontrimienė.

Grūšlaukės miškų eiguliu dirbantis 56-erių Pranas Burba, D.Paulikienės brolis, tikino, jog apylinkių miškuose jis žinąs dar du partizanų bunkerius.

„Kai pirkau namą, visa Grūšlaukė kalbėjo, kad įsigijau muziejinę trobą, - pasakojo 59-erių kaimo gyventoja D.Paulikienė. – Pats namas yra labai senas, jam gal net per šimtą metų. Atmenu, dar vaikai buvom, kai šeimininkai, ardydami šiaudų stogą, surado ten paslėptų rusų kazokų kardų“.

P.Burba atsiminė prieš pusšimtį metų, kai kūrėsi kolūkis, greta šios sodybos buvus arklių fermą. Ji buvusi įveista sodybos jaujoje. „Dar atsekame ir šių namų šeimininkus: į šią sodybą už Baužio atitekėjo Ona Želvytė. Jiedu susilaukė dviejų dukterų – Onos ir Elenos. Kai Baužys mirė, jo pati antrąkart ištekėjo už Anužio ir liko čia gyventi. Po to sodyba liko jos dukterims“, - D.Paulikienė sakė ją nusipirkusi jau iš Elenos sūnaus Gintauto.

D.Paulikienė teigė žmones sakant, jog O.Želvytės tėvas dar prieškariu buvęs komunistas. Todėl jų šeimos „stribai“ ir nelietę. Tai, anot grūšlaukiškių, ir tapę dingstimi O.Želvytės namuose įkurti priedangą partizanams.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas