|
Kapliu už bulvės – lyg už akmens
„Pirmą sykį gyvenime matau tokias bulves, - rodydama lauko akmenų dydžio bulves, kalbėjo darbėniškė Petronėlė Sadauskienė. – Kasant kaplis užkliuvo lyg už kokios plytos. Išverčiau, o, dieve, buvo sunku patikėti, kad čia – bulvė“.
Viename šios didžiausios bulvės kere užderėjo trys šiek tiek mažesnės sesės. Tačiau šiemet – bulvių rojus: kituose keruose užaugo po 7-9 bulves. Įprastai šios bulvės užauga didelės, bet tokios gigantės – pirmąsyk. Pasodino vieną krepšį, iškasė - dešimt. „Teisybę pasakius, žemė buvo labai derlinga: ją gerai patręšiau savo gyvulių – triušių ir ožkos – mėšlu“, - tvirtino darbėniškė. Šių bulvių sėklos ji sakė nežinanti: vieną krepšį prieš trejus metus ji pirkusi iš kaimynės už butelį „samanės“.
Savo pačios darže išaugintos bulvės 70-metei P.Sadauskienei - nemažas pasiekimas, nes moteris yra neįgali, vaikšto pasiramsčiuodama lazda. Bulvių derliumi per visus metus ji dalinsis su savo „šeimynykščiais“ – kaimynų dovanotu sargybiniu mišrūnu ir pudelio veislės kalaite Pulka, kurią ji pati apkerpa ir, šiai įsiprašius į glėbį, juokdamasi vadina ją savo vaikeliu.
|