|
|
|
Valstybės gynyboje – svarbūs ryžtingi piliečiai
Visuomenės atsparumas ir piliečių pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui – tvirtos valstybės bruožas, todėl pastaruoju metu Lietuvoje siekiama stiprinti šiuos visuomenės įgūdžius. Ukrainoje vykstančio agresyvaus Rusijos karo ir kaimyninės totalitarinės valstybės grėsmės suvokimas Lietuvos žmones veikia mobilizuojančiai, tačiau tuo pačiu kelia ir nerimą. Dalį civilių kamuoja nežinia, kaip jie elgtųsi kritinėje situacijoje, kur reikėtų kreiptis, jeigu reikalui esant apsispręstų dalyvauti pilietiniame pasipriešinime. Mąstyti kaip nugalėtojams Karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys pastaruoju metu daug dėmesio skiria edukacijoms, visuomenės švietimui pilietinio pasipriešinimo tema, dalijasi mintimis, kaip reikėtų elgtis užklupus provokacijoms. „Pirmiausia žmonės turi gebėti atsirinkti reikiamą informaciją. Viešojoje erdvėje daug informacijos šlamšto apie karo grėsmes. Patarimas aiškus: tikrinkite žinias, nepasitikėkite vienu šaltiniu, ypač socialiniuose tinkluose. Galimos šiurkščios priešų dezinformacijos žinutės ir į telefonus, pavyzdžiui, kad sprogo koks nors svarbus objektas Lietuvoje. Niekada nepulkite į paniką: įsijunkite televiziją, radiją, internetą, pagaliau išeikite į gatvę, pasidairykite, ar tikrai tai vyksta, apie ką perskaitėte, išgirdote“, – pataria A. Navys. Dalyvavęs įvairiose karo misijose A. Navys akcentuoja, kad kaip ir sporte, taip ir ištikus kokiai nors grėsmingai situacijai, visada reikia mąstyti tik apie pergalę. „Kariuomenė, valstybė, žmogus laimi tada, jeigu mąsto kaip nugalėtojai. Kitas dalykas, jei pralošiate savo galvoje ir širdyje, tai kalbant apie valią, jūs nesugebėsite pasipriešinti. Tas žmogus, kuris jaučiasi nelaisvas, kuris nekelia sau klausimų, tikėtina, pralaimės“, – į psichologinio pasirengimo poreikį atkreipia dėmesį A. Navys.
Įgūdžiai – patriotiškose organizacijose Gynybos ir saugumo eksperto nuomone, esant įtemptai geopolitinei situacijai žmonėms kyla klausimas, kaip pasielgti: atsitraukti, slėptis, kariauti? Kiekvienam pasirinkimui yra savi motyvai, žmonės demokratinėje visuomenėje yra laisvi apsispręsti. Tačiau A. Navio nuomone, jei visi atsitrauksime, tai ko būsime verti? Juk turime pareigą ginti savo Tėvynę, o civiliams yra galimybė dalyvauti pilietiniame pasipriešinime. Tam pasiruošti galima dalyvaujant nevyriausybinių organizacijų veikloje, ypač tam tinkama veikla vyksta Lietuvos šaulių sąjungoje. Šiemet pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo įvertinti realūs Lietuvos šaulių sąjungos pajėgumai, pratybos vyko visose dešimtyje Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių: kuopos buvo keliamos mokomojo aliarmo ir dalyvavo kovinės parengties bei logistinio aprūpinimo pratybose. Pirmąjį šių metų ketvirtį tokios pratybos vyko visose dešimtyje Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių. Paskutinės kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo pratybos įvyko Klaipėdos apskrityje, kurias stebėjo ir neseniai paskirtas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jį šauliai pasitiko Klaipėdos universiteto aikštėje su visa ginkluote ir ekipuote, pilnomis kuprinėmis, kad galėtų išgyventi savo jėgomis ir ekstremaliomis sąlygomis bent 72 valandas. Po rikiuotės krašto apsaugos ministras, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis aplankė šaulių kuopą Klaipėdos rajone, Priekulėje, kur buvo maloniai nustebinti čia šaulių įkurtu dronų konstravimo centru. „Šauliai veikia petys petin. Reaguodami į geopolitinius įvykius žmonės ieško karybos žinių, siekia įgauti pasipriešinimo įgūdžių. Tad šauliai ir suteikia tvirtą žinių, įgūdžių pagrindą, bendruomenės saugumo jausmą“, – įsitikinęs Gargždų 309-os kuopos vadas Nerijus Vyšniauskas. Lietuvos šaulių sąjunga vienija daugiau kaip 14 tūkst. patriotiškai nusiteikusių Lietuvos Respublikos piliečių. Komendantūrų sistema – nauja Lietuvos gyventojai pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, palankiai vertina narystę NATO, o šalies užpuolimo atveju prie taikaus pasipriešinimo prisidėtų 61 proc. piliečių. Daugiau nei pusė gyventojų agresijos prieš Lietuvą metu pasiryžtų prisidėti prie pasipriešinimo ginklu. Tokias tendencijas parodė praėjusių metų gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa. Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia ramybės. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos kariuomenėje yra kuriama nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu. Tai bus dar vienas būdas, leidžiantis piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos. Šiuo metu kuriant komendantūrų sistemą yra numatyta, kad, paskyrus karo komendantus ir jų pavaduotojus, turi būti sudaromi komendantams pavaldūs komendantiniai vienetai, kurie karo metu savivaldybėse vykdys svarbių objektų apsaugą, dirbs užkardų postuose, ardys diversines grupes. Komendantiniai vienetai būtų formuojami iš aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo, komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų. Šiuo metu parengtąjį rezervą sudaro per 100 tūkst. karo prievolininkų, įgijusių pagrindinį karinį parengtumą, iš jų apie 28 tūkst. – aktyviojo rezervo kariai, kurie reguliariai kviečiami atnaujinti turimų įgūdžių. Įgijusiais pagrindinį karinį parengtumą laikomi tie karo prievolininkai, kurie atliko privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigė jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus prasidės nuo šių metų gegužės 1 dienos ir tęsis iki rugpjūčio 31 dienos. Planuojama, kad jau spalio mėnesį karo komendantūrų kariniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.
Ieva MINVYDĖ
Specialiai „Vakarų Lietuvai“
|
|
