|
|
|
Tarptautinis konkursas – statybininko profesijos prestižui stiprinti
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre įvyko I tarptautinis profesinio meistriškumo konkursas „Statybininkas 2024“ – renginio dalyviai iš Lietuvos ir Estijos savo meistriškumą pademonstravo mūrydami, apšiltindami ir tinkuodami sienas. „Šį konkursą surengėme kartu su savo socialiniais partneriais – tarptautinėmis įmonėmis, kartu siekdami sustiprinti statybininko profesijos, kuri šiuo metu ypač paklausi darbo rinkoje, prestižą“, – kalbėjo šio centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Jos pastebėjimu, šiandien statybininkas nebėra tas, kuris tik padeda plytą ar plaktuku įkala vinį. „Šiandienos statybininkas – tai specifinių žinių ir kompetencijų įgijęs darbuotojas, gebantis ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir mokantis dirbti pagal naujausias technologijas, išmanantis statybų sektoriaus tendencijas, medžiagas, darbų saugą, turintis puikių praktinių įgūdžių“, – Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė D. Martišauskienė akcentavo, kad centras turi ypač geras sąlygas parengti visų sričių statybininkus – mūrininkus, tinkuotojus, dažytojus, gipso kartono montuotojus, grindų klojėjus, stogdengius, stalius-baldžius. „Kiekvienai programai vykdyti turime atskiras dirbtuves su pačia moderniausia Europoje kompiuterizuota įranga“, – tvirtino ji.
Akcentavo socialinių partnerių svarbą Konkurse, kurį profesinio mokymo centras suorganizavo kartu su statybos bendrovėmis „Henkel Balti OU“, „EJOT Baltic“, „Bauroc“ ir „Finnfoam“, dalyvavo Skuodo amatų ir paslaugų mokyklos, Telšių regioninio profesinio mokymo centro, Tauragės profesinio rengimo centro, Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro Pietų Lietuvos filialo, Kauno technologijų mokymo centro, Viljandi profesinio mokymo centro Estijoje ir, žinoma, renginio šeimininko Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro komandos. Būsimųjų statybininkų pasirodymą ir kompetencijas vertino komisija, kurios pirmininkas Kęstutis Navickas („Henkel Balti OU“ techninis konsultantas), nariai Mantas Kaminskas („EJOT Baltic“ techninis konsultantas), Darius Klevečka („Bauroc“ projektinių pardavimų vadovas), Tomas Makaveckas („Finnfoam“ techninis konsultantas). „Mums svarbu ne tik jūsų pasirengimas darbui, meistriškumas, bet ir darbo kultūra – vertinsime darbo vietos tvarką, švarą ir būtinai – kiek jūs saugiai sugebate dirbti“, – linkėdamas gerų konkurso rezultatų akcentavo komisijos pirmininkas K. Navickas.
To paties būsimiesiems statybininkams linkėjo ir Klaipėdos miesto vicemerė Vaida Raugelė, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Robertas Jencius, Klaipėdos miesto Užimtumo tarnybos vadovė Jurgita Petraitienė, kuri drąsino jaunus žmones mokytis paklausios darbo rinkoje statybininko profesijos, o Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro tarybos pirmininkas Klaipėdos universiteto prorektorius dr. Benediktas Petrauskas linkėjo dirbti taip, kaip kažkada Klaipėdoje dirbo italų statybininkai, prieš 120 metų pastatę kareivines, kurios šiandien tebestovi ir kuriose įsikūręs Klaipėdos universitetas. „Dirbkite taip, kad jūsų darbas išliktų ilgam“, – B. Petrauskas neabejojo, kad statybininko profesija yra ypač reikalinga ir naudinga. Renginyje viešėjęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas ypač akcentavo socialinių partnerių svarbą. „Mums, ministerijai, nepaprastai svarbus aspektas – kad bendradarbiautų švietimas ir verslas. Tą šiandien matome čia, tarptautinį konkursą profesinio mokymo centrui surengus kartu su verslo įmonėmis, tai yra socialiniais partneriais“, – svečias kalbėjo ir apie tai, kad, žvelgiant į darbo rinkos tendencijas, atėjo laikas sugrąžinti daugelio profesijų, tarp jų – ir statybininko, prestižą. „Profesinis mokymas ir mokymasis kasdien darosi vis labiau aktualus, nes nebėra sektoriaus, kuriame netrūktų dirbančiųjų, o tokie meistriškumo konkursai tik dar labiau atkreipia dėmesį į šios problemos sprendimo būdus“, – kalbėjo ministerijos atstovas. Tarsi paantrindama, centro direktorė D. Martišauskienė tvirtino, kad profesinis mokymas iš tiesų neatsiejamas nuo verslo, su kuriuo nuolat bendradarbiaujama ir kuris išsako savo poreikius profesinio mokymo institucijoms, kurios šiandien yra pajėgios rengti kvalifikuotus darbuotojus šiandieninei darbo rinkai. „Tik glaudžiai kontaktuojant su verslo įmonėmis, galima pasiekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų, įgyti praktinių įgūdžių. Mūsų centras aktyviai bendradarbiauja su daugeliu statybos srities įmonių, ir įvykęs konkursas „Statybininkas 2024“ yra vienas iš daugelio šio bendradarbiavimo pavyzdžių“, – teigė centro vadovė.
Laimėjo svečiai iš Viljandės Konkursą „Statybininkas 2024“ laimėjo Viljandi profesinio mokymo centro komanda, II v. užėmė Telšių regioninio profesinio mokymo centro jaunuoliai, III v. laimėtojais tapo Kauno technologijų mokymo centro atstovai. Jie buvo apdovanoti vertingais prizais, kuriuos įsteigė konkurso partneriai „Henkel Balti OU“, „EJOT Baltic“, „Bauroc“, „Finnfoam“, kurių atstovai ne tik dalyvavo komisijos darbe, bet ir parengė užduotis. Anot konkurso organizatorių, šios buvo pakankamai sudėtingos, ne visiems pavyko jas kokybiškai atlikti, ypač daug reikšmės turėjo tvarka ir švara darbo vietoje. Tačiau, anot konkurso organizatorių, svečių, ne rezultatas yra svarbiausia. Esmė – dalyvauti, ir tai jau yra laimėjimas. „Konkursas neabejotinai prisidėjo prie jo dalyvių kvalifikacijos augimo proceso, – kalbėjo centro Statybos ir verslo skyriaus vedėja Asta Jakimovienė, kurios pastebėjimu, mokytis statybų amato renkasi įvairių poreikių jauni žmonės. – Vieni ateina norėdami save išmėginti statybų srityje, kiti jau yra motyvuoti, išmėginę šį amatą arba paskatinti šeimos aplinkoje ar gerųjų šios profesijos pavyzdžių.“ Ir A. Jakimovienė, ir D. Martišauskienė akcentavo, kad mokymasis amato neužkerta kelių siekti ir aukštojo mokslo: „Įgytos profesijos vėliau labai padeda siekiant mokytis statybų inžinerijos ar kitų panašaus profilio studijų programų.“ Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro absolventų, dirbusių šeštą mėnesį po profesinio mokymo programos baigimo, yra 71,75 proc. (Lietuvos vidurkis – 67,07 proc.), pameistrystės forma besimokančių mokinių dalis – 34,42 proc. (šalies vidurkis yra 30,1 proc.).
|
|
