|
Automobilis – žalingas patogumas
Oro tarša jau yra tapusi kasdienišku reiškiniu, todėl daugelis apklaustų automobilį vairuojančių moksleivių į šią problemą nekreipia dėmesio. Vis dėlto nuolat kylantys oro taršos rodikliai „grūmoja“ mums ir mūsų sveikatai. Renkasi mašiną Vienas Pranciškonų gimnazijos abiturientų Laurynas Lazauskas teigė, kad į mokyklą važiuoja automobiliu dėl to, nes taip sutaupo laiko. Važiavimas automobiliu į mokyklą per mėnesį Laurynui atsieina apie 30 eurų. „Neretai tenka mašina pasinaudoti ir trumpiems atstumams įveikti dėl laiko trūkumo“, – tikino L. Lazauskas. Trumpus atstumus įveikti mašina nevengia ir dvyliktokė kretingiškė Gabija Trakšelytė, kuri tvirtino automobiliu važiuojanti iki netoli namų esančios parduotuvės. Pranciškonų gimnazijos abiturientės Greta Jonutytė ir G. Trakšelytė vieningai tvirtino, kad esant blogoms oro sąlygoms, transportą pasitelkia nuvykti nuo Pranciškonų gimnazijos pagrindinio pastato iki Šv. Antano rūmų. „Važiuojant automobiliu ir einant pėsčiomis laikas – panašus, tačiau, kai lyja, sušlampi mažiau“, – kalbėjo jos. Mažina taršą Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje oro taršos rodikliai rodo, kad 58 proc. azoto oksidų dujų į aplinką išskiria kelių transportas. Taip pat transportas sąlygoja 20 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių oro taršą. Smulkiosios kietosios dalelės yra nedidelės, todėl gali patekti į kraujotakos sistemą, įsiskverbti į vidaus organus. Du kartus per metus yra vykdomi planiniai patikrinimai, per kuriuos – gatvėse stabdomi automobiliai ir specialiais prietaisais atliekama išmetamų teršalų patikra. Automobiliuose su dyzeliniu varikliu – tikrinamas dūmingumas, benzininių variklių – anglies dvideginio išskyrimas. Kretingos mieste yra vykdomas oro taršos monitoringas. „Kretingos rajono savivaldybė sistemingai stebi transporto įtaką aplinkos oro būklei rajone“, – paaiškino Savivaldybės vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Rimkuvienė.
Norėdami sumažinti oro taršą rajono savivaldybė tvarko viešojo transporto infrastruktūrą, kad gyventojai matytų realią naudą ir patogumą dažniau palikti automobilius prie namų ir naudotis miesto transportu. „Kad būtų sumažintas automobilių eismas, yra planuojama sparti dviračių takų plėtra“, – įvardijo L. Rimkuvienė. Klaipėdos mieste oro taršai taip pat skiriama nemažai dėmesio. Aplinkos apsaugos agentūros atstovas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos mieste oro tarša reguliuojama įvairiais būdais. Viena jų – ir išskirta atskira kelio juosta autobusams. Šia juosta viešasis transportas gali judėti greičiau negu kiti automobiliai, nes joje beveik nėra kamščių. Jei ši juosta paženklinta ir elektromobilius žyminčiais ženklais, tai jais taip pat galima važiuoti šia juosta išvengiant spūsčių. Taip pat ši juosta dažnai turi „4+“ ženklą, kuris, remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), sudaro galimybę važiuoti automobiliams, kuriuose yra 4 ir daugiau asmenų. „Taip žmonės yra skatinami naudoti mažiau transporto priemonių, o keliese važiuoti vienoje“, – sakė aplinkos apsaugos agentūros atstovas. Taip pat kaip efektyvus taršos mažinimo būdas yra įvardijamas šviesoforų sureguliavimas taip, kad būtų sumažinama spūsčių tikimybė. Dar vienas oro taršos mažinimo būdas Klaipėdos mieste – laiko paskirstymas. Pavyzdžiui, vienose mokyklose pamokos prasideda 8 val., kitose – 8.15 val. Tai padeda išvengti spūsčių. Taip pat kaip efektyvus taršos mažinimo būdas yra įvardijamas šviesoforų sureguliavimas taip, kad būtų sumažinama spūsčių tikimybė. Dar vienas oro taršos mažinimo būdas Klaipėdos mieste – laiko paskirstymas. Pavyzdžiui, vienose mokyklose pamokos prasideda 8 val., kitose – 8.15 val. Tai padeda išvengti spūsčių.
Aurelija PLOKŠTYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|