|
Riešutmedis darbėniškį nustebino dosnumu
Daržininkyste ir sodininkyste prie daugiabučio esančiame nedideliame žemės sklype užsiimantis ir taip pensininko kasdienybę įprasminantis Adolfas Puškorius „Pajūrio naujienų“ skaitytojams šiek tiek pažįstamas – anksčiau buvome rašę apie jo užaugintą įdomios formos į roplį panašų ilgamoliūgį, o dabar vyras didžiuojasi neįprastai daug vaisių davusiu graikiniu riešutmedžiu. Dvidešimt trejus metus su drauge Angelina Darbėnuose gyvenantis, tiksliau prieš tiek laiko į gimtąjį miestelį, kuriame ir vidurinę mokyklą baigė, sugrįžęs darbėniškis teigė tą riešutmedį maždaug prieš tiek laiko ir nusipirkęs Kretingoje vykstančioje tradicinėje Rudens derliaus ir Moliūgo šventėje. „Pats pasodinau, iš pradžių teko daug laistyti, prižiūrėti, bet vėliau nebuvo jokio vargo: medis augo stiepėsi, kol dabar jau be kopėčių viršūnės ranka nepasieksi“, – pasakojo Adolfas. Tačiau kantrybės, kol davė pirmąjį derlių, reikėjo nemažai – laukęs 7-erius metus. Praėjusiais metais vyras, sakė, priraškęs 14-a kilogramų riešutų, o šiemet pririnks gerokai daugiau – šakos lipte aplipusios buvo. „Gaila, kad to gražaus vaizdo nebeliko – smarkūs vėjai ir lietūs beveik visus vaisius ant žemės nukrėtė“, – sakė darbėniškis. Dar A. Puškorius augina ir dirvai nereiklius du lazdynus – vieną paprastąjį, o kitą raudonais lapais išsiskiriantį, taip pat – kelias vyšnias bei slyvas. Šių vaismedžių sodinukus taip pat pirko Rudens derliaus ir Moliūgo šventės metu kasmet organizuojamoje mugėje. „Šeštadienį ten reiks pasidairyti ir vėl – gal už ko nors akys užklius?“ – svarstė Adolfas. Jo darže – ir keli moliūgų kamuoliai, bet darbėniškis teigė šiemet jais pasigirti negalįs – esą nei įdomūs, nei dideli. „Nežinau, kas moliūgams nepatiko. Net ir ilgamoliūgis, ir tas, šiemet – labai jau nugeibęs, nėra į ką pažiūrėti, kai pernai iš tokių pat sėklų užaugintasis iki metro trisdešimties centimetrų ilgio buvo ištįsęs, o svėrė gerokai per du kilogramus“, – palygino pašnekovas.
Užtat kitas darbėniškis – Antanas Juška – savo užaugintais šiųmečiais moliūgais ir vėl gali pasigirti. Tiesa, ne tiek dėl jų didumo ir svorio, kiek dėl spalvų žaismo: iš po dar ganėtinai žalių žolynų prie tvoros sodyboje švytėjo tai ryškiai geltonai, tai žaliai, tai pilkai, tai kaip arbūzai margai. „Bijojau, kad nepakąstų pirmosios šalnos – gerai, kad turėjau nuo durpių atlikusių maišų, tad perpjoviau juos perpus ir kaip kūdikius tuos moliūgus apklosčiau. Tegul, sakau, ir vėl konkurse pasirodo – gal dar kokį naudingą prizą nugriebs?“ – pokštavo 86-erių Antanas. Jis išvardijo, ką gero Moliūgo šventės metu jau yra laimėjęs: pernai – laikraščio „Pajūrio naujienos“ prenumeratą, anksčiau – televizoriuką, radiją mašinai, sodininko žirkles... Pašnekovas teigė prisiminimui turintis sukaupęs ir visą pluoštą „Pajūrio naujienų“, kuriose aprašyta Moliūgo šventė – juk dėl jos, na, dar ir dėl gerų žmonių moliūgus daugiausia ir auginantis.
|