Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Duris atvėrė restauruota Tiškevičių koplyčia

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos
  • 2018-11-02
Seimo narys Antanas Vinkus (kairėje) perdavė merui Juozui Mažeikai LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio dovaną – įrėmintą „Tautišką giesmę“.

Vėlinių išvakarėse kretingiškiams duris po restauracijos atvėrė vienas seniausių Kretingos miesto statinių – dviaukštė neogotikinė grafų Tiškevičių koplyčia parapijinėse kapinėse: į kriptą 6 karstuose sugrąžinti grafų šeimos bei jų aplinkos žmonių palaikai, o viršutinėje koplyčios dalyje įrengta ekspozicija, kurioje pristatyti sakraliojo meno kūriniai bei religinio turinio daiktai, vadinamosios devocionalijos.

Primena Vilniaus šv. Onos bažnyčią

Iškilmėse dalyvavo Kretingos muziejaus, kurio iniciatyva buvo atkurta koplyčia, direktorė Vida Kanapkienė bei muziejininkai, Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos rajono savivaldybės atstovai, bendrovės „Pajūrio restauratorius“, kuriai buvo patikėti koplyčios-mauzoliejaus restauravimo darbai, generalinis direktorius Aldas Kliukas, broliai pranciškonai bei miesto istorija besidomintys kretingiškiai.

V. Kanapkienė sakė, jog Vėlinių išvakarėse, atiduodami pagarbą mirusiems artimiesiems, mintimis esame ir su tais, kurie daug nuveikė savojo krašto istorijai ir kultūrai – atėjome nusilenkti didikams Tiškevičiams, filantropams, meno ir mokslo mecenatams.

Rajono meras Juozas Mažeika padėkojo rangovams, muziejininkams už indėlį, atkuriant miesto istoriją. „Man koplyčia tokia graži ir grakšti, ji – istorinis Kretingos veidas“, – sakė neslėpdamas, jog koplyčia jam asocijuojasi su šv. Onos bažnyčia Vilniuje, kurią pamatęs Napoleonas Bonapartas gailėjosi negalintis šios parsigabenti į Paryžių.

Kretingos garbės pilietis A. Vinkus perdavė merui LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio dovaną – įrėmintą „Tautišką giesmę“ ir padėką už tai, kad Lietuvos 100-mečio proga pasirūpino atkurti garbios Lietuvos šeimos palikimą, svarbų ne tik Kretingai, bet ir visai tautai. O dėkodamas V. Kanapkienei už pastangas, atkuriant Kretingos dvaro palikimą, įteikė albumą „Medinės Lietuvos bažnyčios“ ir taip pat perdavė kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson sveikinimą.

Restauruoti bandė nesyk

Sistemingai restauruoti grafų Tiškevičių koplyčią-kriptą buvo pradėta tik pernai, – ligi tol buvo nesėkmingų bandymų, po jų pastatas vis vien puvo, nes nebuvo atlikta pamatų hidroizoliacija.

Kretingos muziejaus iniciatyva, gavus lėšų – 213,5 tūkst. eurų – iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo ir prisidėjus Savivaldybei, atkurta autentiška koplyčios aplinka su laiptais abipus pastato bei atraminėmis jų sienelėmis. Bendras renovuotos koplyčios plotas sudaro 120 kv. m.

Restauravimo metu buvo hidroizoliuoti kriptos pamatai ir sienos, įrengti postamentai karstams, sutvarkytos grindys, įvestas elektrinis palaikomasis šildymas, įdėti varstomi langai, įrengtos apsauginė bei gaisrinė signalizacijos. J. Mažeika gyrė bendrovės „Pamario restauratorius“ meistrus: „Darbai prasidėjo per liūtis, tačiau mačiau, kad rangovai dirbo labai profesionaliai: tausodami objektą, koplyčią apdengė tarsi šiltnamį.“

Pernai pradėtos tvarkyti koplyčios darbai kainavo per 200 tūkst. eurų.

Norėjo ištrinti istorijos dėmes

Dviejų aukštų raudonų plytų, degtų dvaro plytinėje, koplyčią-mauzoliejų 1893 metais pastatė Kretingos dvaro paveldėtojas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945) su motina Sofija Tiškevičiene (1837–1919).

Jų sumanymu, kripta turėjo tapti šeimos ir giminės narių amžinojo poilsio vieta, o viršutinė koplyčios dalis skirta maldai ir susikaupimui. Tam jie pasikvietė Liepojoje apsigyvenusį švedų kilmės architektą Karlą Eduardą Strandmaną, – šis autorius mūsų krašte taip pat projektavo Salantų, Palangos, Švėkšnos, Salantų, Ylakių bažnyčias.

V. Kanapkienės žodžiais, daugel metų istorikai, kraštotyrininkai spėliojo, kur palaidoti pagrindiniai Kretingos dvaro sodybos savininkai. Ji priminė, jog dar 2014-aisiais, atliekant koplyčios kriptos tyrinėjimus, muziejininkams ir kilęs klausimas, o kas gi užmūryta betono postamentuose, ant kurių buvo pastatyti paprasti mediniai karstai. Pragręžus skylę ir įvedus zondą su kamera, abejonių nebeliko.

Atlikus antropologinius tyrimus, buvo nustatyta, kad postamentuose užmūryti Sofijos ir Juozapo Tiškevičių, anksti – vos 5-erių – mirusios jų anūkės Marijos ir neatpažintos moters palaikai. Jie buvo palaidoti mediniuose karstuose, o šie įdėti į prabangius alavu padengtus cinkuotus sarkofagus.

Mokslininkų taryba tuomet sprendė, ar demontuoti postamentus, ar palikti, kaip yra. Tačiau, V. Kanapkienės žodžiais, nugalėjo noras žinoti tiesą ir ištrinti baltas šios garsios giminės istorijos dėmes.

Sarkofagai – restauratorių rankose

Į kriptą iš muziejaus, kur buvo saugoti restauracijos metu, prieš Vėlines pervežti šie 4 aptiktų žmonių palaikai. Dar kituose dviejuose mediniuose karstuose ant postamentų ilsėjosi grafų sūnaus Kazimiero ir marčios Užutrakio kunigaikštytės Jadvygos Sviatopolk-Četvertinskos Tiškevičienės palaikai, trečiasis karstas buvo tuščias. Manoma, kad koplyčia buvo apiplėšta ir palaikai išniekinti nesyk.

Pradaužius postamentus, paaiškėjo, kad Sofijos ir Juozapo Tiškevičių sūnaus Aleksandro rūpesčiu, užmūryti jo tėvų sarkofagai jau anksčiau buvę nuniokoti kapų plėšikų. Grafo Juozapo įkapėse, prie velionio šonų, dar atrastas vienas iš dviejų kardų bei masyvus sidabro kryžius. Kardas bus eksponuojamas ant karsto, o grafienės karste aptiktas jos vestuvinis žiedas saugomas muziejuje. Ant karstų buvę uždėti porcelianinių gėlių vainikai.

Grafo J. Tiškevičiaus sarkofagas pernai išvežtas restauruoti į kėdainiškio restauratoriaus Gintaro Kazlausko, kuris anksčiau atkūrė ir Kretingos bažnyčios statytojų didikų Chodkevičių giminės sarkofagus, dirbtuves, o grafienės Sofijos – šiemet į restauratoriaus Rimanto Žvinio vadovaujamą įmonę „Mažoji restauracija“. Lėšų – 66 tūkst. eurų – sutuoktinių sarkofagams atkurti skyrė Kultūros paveldo departamentas, prisidedant Savivaldybei.

V. Kanapkienės žodžiais, didiko J. Tiškevičiaus sarkofagą norėta sugrąžinti į koplyčią iki Vėlinių, tačiau dėl staigios restauratoriaus ligos darbai nusikėlė vėlesniam laikui, – tikimasi, kad darbai bus baigti ligi Kalėdų.

Į restauruotą kriptą sugrąžinti sutuoktinių Sofijos ir Juozapo bei dar 4 jų šeimos aplinkos žmonių palaikai.

Viršutinei daliai pritrūko lėšų

Viršutinėje koplyčioje, 62,7 kv. m plote, įrengta ekspozicija – Tiškevičių šeimai priklausę asmeniniai bei krašto istorijai būdingi religiniai daiktai – rožančiai, škaplieriai, maldaknygės, taip pat – kaldinti kryžiai. Tačiau V. Kanapkienė sakė, jog koplyčia dar laukia stalių bei tapytojų rankų, nes šįkart tam pritrūkę lėšų.

Kretingos istoriko Juliaus Kanarsko žodžiais, koplyčios durys buvo puoštos raižiniais su Tiškevičių giminės herbais. Jas sumeistravo dvaro stalius Pranciškus Suchanekas su sūnumi Vladislovu. Jiedu taip pat įrengė ąžuolinį ornamentais puoštą choro balkoną, į kurį vedė laipteliai.

Koplyčios skliautuose buvo nutapytas žiedais aprėmintas žydras dangus su geltonomis žvaigždėmis. Langą puošė 1893 m. nežinomo autoriaus sukurtas spalvotas vitražas su penkiakampe žvaigžde viršūnėje. Jo dešinėje pusėje buvusi pavaizduota Švč. Mergelė Marija su vaikeliu Jėzumi, o kairėje – Jėzus Kristus.

Medinis koplyčios altorius sukurtas 1894 m. Varšuvoje, jį puošė 4 evangelistų skulptūros ir Nukryžiuotojo bareljefas. Vėliau virš altoriaus buvo pakabintas masyvus medinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, kurį iš Vokietijos parvežė Aleksandras Tiškevičius.

Koplyčioje vyko pamaldos, buvo aukojamos šv. Mišios grafų Tiškevičių šeimos narių ir dvaro tarnautojų laidotuvių ir mirties metinių metu. Vakar už grafus Tiškevičius bei jų giminę koplyčioje salantiškiai paveldo puoselėtojai Dapšauskų šeimos giedoriai išvien su talkininkais giedojo tradicinius Kalvarijos kalnus.

---

Tiškevičių mauzoliejaus kriptą ir koplyčios ekspoziciją kretingiškiai bei svečiai galės aplankyti ne tik per Vėlines, lapkričio 1-ąją, nuo 11 iki 17 val., bet ir šį savaitgalį – penktadienį bei šeštadienį – nuo 15 iki 16.30 val. Iš anksto užsiregistravus Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos centre tel. 77612, apžiūrėti kriptą bei koplyčios ekspoziciją bus galima ir kitomis dienomis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas