|
|
|
Ieškos lėšų Tiškevičių palikimui įsigyti
Rajono Strateginės plėtros taryba patenkino Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės ir jos pavaduotojo istoriko Juliaus Kanarsko prašymą iš rajono Savivaldybės biudžeto skirti lėšų grafų Tiškevičių palikimui – asmeniniams šios šeimos daiktams – įsigyti. Tačiau galutinį žodį dėl lėšų skyrimo turės tarti Kretingos rajono taryba. „Likimas mus suvedė su Tiškevičių šeimos relikvijų paveldėtoju, gyvenančiu Mažeikiuose. Jis, pamatęs, kaip mes atkūrėme Kretingos dvaro pastatus, kad nebėra kolegijos pastato, patikėjo mumis, jog mes tikrai rūpinamės Tiškevičių palikimu, ir yra linkęs asmeninius grafų daiktus parduoti būtent mūsų muziejui“, – Strateginės plėtros posėdyje kalbėjo V. Kanapkienė, atkreipusi dėmesį, jog šiais daiktais domisi kolekcionieriai, siūlantys trigubą sumą, gali būti, jog muziejui nenupirkus šių relikvijų, jos iškeliaus ir iš Lietuvos. Relikvijoms įsigyti reikia 27 tūkst. Eur. Iš pradžių Tiškevičių palikimo sergėtojas prašė 10 tūkst. Eur daugiau, bet muziejininkai nuderėjo. Mažeikiškis grafų Tiškevičių asmeninius daiktus paveldėjo iš buvusio Kretingos dvaro ūkvedžio Vaitkevičiaus, kuriam 1944 m. grafas Aleksandras Tiškevičius, traukdamasis į Vakarus, daiktais sumokėjo už darbą dvare. V. Kanapkienė ir J. Kanarskas jau apžiūrėjo siūlomus įsigyti daiktus – kryželius, šaukštelius, servizus ir kt., kuriuos žymintys grafų inicialai nekelia abejonių dėl jų autentiškumo. „Mes per mažai kalbame apie Tiškevičių indėlį į krašto verslo plėtrą, kultūrą. Mums būtina sustiprinti grafų šeimos ekspoziciją, kurioje dominuoja stambesni daiktai: vazos, baldai, paveikslai. O taip norėtųsi istoriją papildyti tokiais daiktais, kurie labiau ją suasmenintų, – savo prašymą argumentavo V. Kanapkienė bei J. Kanarskas. – Muziejus neturi daug Tiškevičių šeimos daiktų: 1940-aisiais, nacionalizavus dvarą, daug jų iškeliavo į Telšių Alkos, Nacionalinį muziejus, dalis buvo išgrobstyta“. Eksponatams įsigyti lėšų kasmet skiria ir pats muziejus: ne per seniausiai muziejus už 400 Eur įsigijo Tiškevičių vaistinėlę. Anot V. Kanapkienės, su menkais pinigais ne kažką tegalima nuveikti, todėl ir paprašė Savivaldybės paramos.
|
|
