Tauta kenčia net dėl lengvo gurkšnojimo

Apie vieną didžiausių Lietuvos bėdų – alkoholio vartojimą ir jo keliamus iššūkius asmens ir visuomenės sveikatai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Elgesio medicinos instituto ir Lietuvos biologinės psichiatrijos draugijos surengtoje konferencijoje kalbėjęs LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius, Sveikatos tyrimų instituto vadovas, gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga atviras: Lietuva dėl alkoholio vartojimo jau dabar atsidūrusi uždarame rate, kur viena problema gimdo kitą.

A. Verygos teigimu, ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reitinge pagal alkoholinių gėrimų vartojimą Lietuva yra „garbingoje“ pirmoje vietoje.

„Tačiau neseniai mūsų šalyje ėmė sklandyti idėja, kad mes be reikalo esame laikomi probleminiu kraštu. Šią mintį iškėlė verslininkai, įsitikinę, kad geriame ne mes, o pas mus atvykstantys turistai, dar ir išsivežantys nemažą alkoholio kiekį iš šalies. Tiesa, jie pamiršo vieną svarbų dalyką – suskaičiuoti ne tik atvykstančius, bet ir išvykstančius atostogauti – juk ne visi lietuviai Turkijos kurortuose medituoja. Visus šiuos niuansus sudėjęs Statistikos departamentas gavo, kad išgeriame dar daugiau negu manėme. Jeigu statistika išties būtų mūsų naudai, nuo alkoholio mirtume ne mes, o tie, kurie pas mus atvažiuoja atostogų“, – kalbėjo A. Veryga.

A. Verygos teigimu, lietuviai ne tik miršta nuo alkoholio, bet ir patiria didžiulius nuostolius. Verslininkai apie tai jau kalba – stinga investicijų, verslas nenori čia kurtis, nes neranda darbuotojų, kuriems išmokėjus algą nereiktų bijoti, kad savaitę jų nesulauksi darbe.

„Galime suskaičiuoti, kiek kainuoja alkoholikų gydymas, įkalinimas ar vaikų namų išlaikymas, bet kas pasakys, kiek darbingumo prarado žmona, turinti alkoholiką vyrą, kiek dažniau ji serga. Kai kurios užsienio šalys yra suskaičiavusios, kad ši žala yra kur kas didesnė negu tiesioginė. Net nevertinant antrinės žalos, Lietuva 2010 m. patyrė apie 214 mln. eurų tiesioginių išlaidų. Su netiesiogine žala susidarytų pusė milijardo ar net 750 mln. eurų, o iš akcizo surenkame apie 200 mln. eurų. Ar tikrai mums tai apsimoka?“ – klausė A. Veryga.

Kaip tėvai – taip ir vaikai

Psichiatro teigimu, pasiekus tam tikrą alkoholio vartojimo lygį populiacijoje, prasideda uždaro ciklo problemos, kurios pradeda pačios save generuoti.

„Amerikiečiai ištyrė, kaip yra susijęs alkoholizmo problemų mastas su tuo, kiek anksti alkoholis pradedamas vartoti. Jeigu vaikai pradeda vartoti alkoholį būdami 15-os ir jaunesni – apie 40 procentų jų tampa priklausomais nuo alkoholio. Jeigu 20-ies metų ir vyresni – alkoholikais tampa tik apie 10 proc., – kalbėjo A. Veryga. – O kaip vartojame mes: 2015 metų tyrimas parodė, kad alkoholio niekada nevartojusių 11-mečių Lietuvoje turime per 70 proc., o 15-mečių – tik 22 proc. Taigi alkoholio vartojimas Lietuvoje prasideda apie 14 gyvenimo metus.“

Lietuva pirmauja ir tarptautiniame kontekste: tarp 13 metų vaikų, kurie nurodė, kad per savo gyvenimą buvo girti 2 ar daugiau kartų, Lietuva užima antrąją vietą, tarp 15-mečių – trečią. Gydytojo teigimu, būtent suaugusiųjų vartojimas iš tiesų užprogramuoja problemas vaikams.

„Visi girdime, kiek daug priklauso nuo šeimos. Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad šeimose, kur tėvas arba motina vartojo alkoholį reguliariai, buvo nuo dvigubai iki kelių kartų daugiau vaikų, kurie patys nurodė išgėrinėjantys, ir atvirkščiai – jeigu tėvas negeria arba labai retai vartoja alkoholį, vaikai taip pat vartoja kur kas rečiau“, – sakė A. Veryga.

Išaugo moterų vartojimas

„Su vyrų alkoholio vartojimu Lietuvoje visada buvo blogai, bet reiktų atkreipti dėmesį, kaip per mūsų nepriklausomybės laikotarpį pasikeitė moterų vartojimas: 1994 m. moterys vidutiniškai per savaitę išgerdavo 30 gramų gryno alkoholio, 2010 metais – jau 60 gramų“, – statistiniais duomenimis kalbėjo A. Veryga.

Anot jo, kai moterys vartoja alkoholį nėštumo metu, iškyla santykinė rizika pagimdyti neišnešiotą naujagimį: jeigu mama rūkė, šansas pagimdyti neišnešiotą naujagimį yra tris kartus didesnis, bet jeigu ji vartojo alkoholį – tikimybė 10 kartų didesnė.

Didžiausia Lietuvos moterų alkoholio vartojimo problema yra 24–34 metų amžiaus grupėje. Pirmagimio vaiko pikas pagal statistikos departamentą – maždaug 28 moters gyvenimo metai. „Vadinasi, kada labiausiai geriama, tada dažniausiai gimsta pirmagimis, – apie užprogramuotą problemą kalbėjo gydytojas. – Žinoma, žmonės sako, kad planuodami vaiką negeria, būna sąmoningi, bet tyrimai rodo, kad tik 30 proc. moterų niekada nesimyli išgėrusios, 13 proc. nuolat mylisi išgėrusios. Apskritai, tik pusė moterų planuoja nėštumą. Apie 42 proc. mamų prisipažįsta, kad vartojo alkoholį nėštumo metu, žinodamos, kad laukiasi.“

Šis aspektas uždaro alkoholio vartojimo problemą į vientisą ratą – lietuvių vaikai gimsta su problemomis, kurios atsiranda dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu. Pasauliniai tyrimai rodo, kad tokiose populiacijose, kaip mūsų, kur alkoholio vartojimas yra pakankamai paplitęs, vaikų su vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimais gali siekti 2–5 proc. Lietuvoje tokių mažylių gali būti nuo 625 iki beveik 1,5 tūkst. per metus.

Ne tik auklėjimo problema

A. Verygos teigimu, vaikų psichologinės raidos sutrikimų, kuriuos nustato vaikų psichiatrai, per metus Lietuvoje užregistruojama apie 1,2 tūkst. naujų atvejų ir jų daugėja.

„Mes svarstome, kodėl vaikai darosi hiperaktyvūs, kas su jais negerai, galbūt tėvai nemoka jų auklėti, o iš esmės tai yra biologinis pažeidimas, susijęs su neuronų migracijos sutrikimais“, – įsitikinęs A. Veryga.

Anot jo, apie mažo alkoholio kiekio poveikį vaisiui dar visai neseniai nežinojome praktiškai nieko, o dabar jau yra tyrimai, kurie leidžia jį stebėti.

„Šie vaikai nėra kaip nors stipriai protiškai atsilikę, jie gali neturėti pakitusių veido bruožų, bet jų elgesys yra pakitęs – jiems sudėtinga mokytis iš pasekmių, sunku susivaldyti, jie – sunkiai prognozuojami, – teigė profesorius. – Bet koks vartojimas nėštumo metu yra laikomas vartojimu –nėra jokių saugių kiekių. Deja, net ir dabar gydytojai pataria nėščiosioms išgerti šiek tiek alkoholio, tik jau dažniau ne konjako, o vyno – mados pasikeitė.“

Nepanašūs į alkoholikus

Nors dauguma pagrindinių prevencijos priemonių – reklamos uždraudimas, prieinamumo ribojimas, alkoholio kaina – nepriklauso nuo gydytojų, kai ką, A. Verygos teigimu, medikai vis dėlto gali padaryti.

„Daugiau negu 40 proc. 35–44 metų amžiaus žmonių Lietuvoje turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Tačiau gydytojai dažniausiai jų apie tai net nepaklausia, nes jie nebūna panašūs į alkoholikus. Bet juk žmonės nebūna panašūs ir į hipertonikus ar diabetikus – tam mes matuojame kraujospūdį, tiriame glikemiją, kad nustatytume tas rizikas. Jeigu mes žmogaus neklausiame, ar jisai rūko, ar geria, iš kur mums apie tai žinoti, o kai jis jau ima vaikščioti aplink konteinerį ir butelius rinkti, nereikia būti mediku, kad suprastum, jog tai problema“, – sakė A. Veryga.

Jo įsitikinimu, gydytojai turėtų šiuos dalykus pastebėti labai anksti, užbėgdami už akių labai brangiai kainuojančioms problemoms.

„Reikia suprasti ir tai, kad už 19 eurų ir per 15 minučių tokios ligos, kaip alkoholizmas, niekas neišgydys. Žmogui reikia specializuotos pagalbos, o taikome kažkokių neva stebuklingų gydymo metodų“, – teigė A. Veryga, pabrėždamas, kad Lietuvoje stinga ir specialistų, ir šios pagalbos prieinamumo.

• Rašyti komentarą (0)