|
|
|
Paminklu įamžins bažnyčios jubiliejų
Artėjant Kretingos katalikų bažnyčios ir parapijos įkūrimo 400 m. jubiliejui, kurį minėsime 2017 m., rajono mero potvarkiu sudaryta darbo grupė pateikė idėjas, kaip šią datą įamžinti kuo įspūdingiau.
Akcentuos Kretingos unikalumą Pasiūlytos dvi vietos mieste, kuriose galėtų būti pastatytas paminklas, tačiau balsų dauguma lėmė, kad jis turėtų atsirasti ties sankryža, priešais „Trevenos“ degalinę esančiame skvere, kuriame auga medžiai ir daugiametės gėlės, o ne, kaip siūlė istorikas Julius Kanarskas, Vilniaus g. pradžioje, kairėje pusėje, šalia Špitolės esančiame tuščiame sklype, kuriame grafų Zubovų laikais buvo parapijos namai. Anot Kretingos parapijos klebono Antano Blužo, jei būtų pasirinktas antrasis variantas, tai būtų tas pats, kas apie didžiulį bažnyčios renginį pasiskelbti pačioje bažnyčioje, o juk norisi žinią paskleisti kuo plačiau. Klebono žodžiais, pagrindiniai kultūros traukos centrai mieste yra Kretingos muziejus ir bažnyčia. „O aš galiu pasakyti atvirkščiai: bažnyčia ir muziejus“, – tuo pačiu atsidėkojo muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Tiek jos, tik klebono nuomonės sutapo: tarp muziejaus ir bažnyčios esanti sankryža, pro kurią praeina ar pravažiuoja turistai, – ideali vieta paminklui, simbolizuojančiam, kad Kretinga yra vienas iš nedaugelio miestų Lietuvoje, susijusių su pranciškonais. V. Kanapkienė šią vietą kaip labiausiai tinkamą paminklui teigė prieš kelerius metus aptarusi ir su broliu Astijumi. „Daug lėšų investuoti nereikia. Nebūtina paminklą lieti iš metalo, pakanka gero gražaus riedulio ir, be abejonės, menininko fantazijos. Šalia dar įrengti takus ir pastatyti suolelį“, – siūlė ji. Direktorė rekomendavo ir talentingą skulptorių Stasį Budrikį, muziejaus kiemeliui sukūrusį rūpintojėlį bei angelą. Prie bažnyčios ar vienuolyno kiemelyje, V. Kanapkienės nuomone, taip pat galėtų atsirasti ženklų, liudijančių bažnyčios istoriją, supažindinančių su joje dirbusiais klebonais.
Lauks daugiau pasiūlymų Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Reda Kasnauskė įpareigota paminklui numatytą vietą apžiūrėti ir profesionaliai įvertinti. Tačiau jau šiame posėdyje ji išsakė nuomonę, jog suolelis ar privažiavimo takai prie sankryžos netinka. Meras pritarė, jo įsitikinimu, ir kelininkai tokio leidimo neduotų. Pavyzdį, kaip turėtų atrodyti paminklas, pademonstravo brolis Karlas, į posėdį atsinešęs maketą Portugalijoje pastatyto miestą simbolizuojančio objekto su to miesto bei didikų herbais, istorinių asmenybių vardais. Kadangi renovacijai jau parengtas Vilniaus g. techninis projektas, ar skvere tiktų toks paminklas, darbo grupė konsultuosis su architektu Algirdu Žebrausku, spręsiančiu ir kitus šios gatvės mažosios architektūros klausimus. Iki kito posėdžio reikės atlikti ir „namų darbus“ – pasiūlyti įdomias originalias menines programas bei renginių ciklus, skirtus bažnyčios jubiliejui. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas teigė apie artėjančią sukaktį ir jos įamžinimą kalbėjęsis su bendrovės „Terekas“ vadovu Juozu Maksvyčiu. Verslininkas privačiame žemės sklype, esančiame trikampyje prie „Lukoil“ degalinės, sutiktų Savivaldybei leisti arti gatvės laikinai pastatyti skoningą informacinį tentą. „Paminklo, simbolizuojančio bažnyčios jubiliejų, taip greit nebus, o tentas jau netrukus galėtų atsirasti“, – sakė V. Domarkas.
|
|
