|
(546) 2010-06-10Griauti ar sugrąžinti jaunimui
Susikirto Kretingos muziejaus ir Klaipėdos valstybinės kolegijos planai dėl prie grafų Tiškevičių dvaro rūmų sovietmečiu pastatyto priestato: muziejus ieško galimybių, kaip šį pastatą nugriauti, kolegija užsimojo į pastatą sugrąžinti jaunimą, čia įsteigiant medicinos centrą, kuriame kolegijos biomedicinos studentai atliktų praktiką. Du dvaro sodybos šeimininkai Priestatas, kurio plotas - 2 tūkst. 166 kv.m, prie grafų Tiškevičių rūmų iškilo 1968 metais plečiant rūmuose jau veikusios žemės ūkio specialistų mokymo įstaigos bazę. Naujose patalpose buvo įrengti tais laikais modernūs mokymo kabinetai, biblioteka, valgykla, sporto-aktų salė. Sovietmečiu čia veikė Kretingos žemės ūkio technikumas, kuriame agronomo profesiją įgijo šimtai jaunų žmonių. Atkurtos Nepriklausomybės laikais priestatas atiteko dabartinei Klaipėdos valstybinei kolegijai – aukštojo mokslo neuniversitetinei švietimo įstaigai. Kolegijos Kretingos skyriuje buvo rengiami kaimo turizmo vadybininkai, žemėtvarkos specialistai. 2006 metais aukštojo mokslo diplomus čia gavo 66 absolventai, kurių daugiau kaip pusė buvo kretingiškiai. Prieš trejetą metų kolegijos Kretingos skyrius, susiklosčius jo veiklai nepalankioms aplinkybėms, buvo uždarytas, tačiau pastatas iki šiolei priklauso kolegijai. Nepriklausomybės vėjas į dvaro sodybą atpūtė antrą šeimininką – Kretingos muziejų, kuris iš vienuoliams pranciškonams sugrąžinto vienuolyno persikraustė į grafų Tiškevičių rūmus. Ilgametė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė nuo pat muziejaus dvare įsikūrimo teigė, jog priestatas, kaip ir kiti sovietmečiu dvaro sodybos teritorijoje atsiradę statiniai (katilinė, garažai), yra sodybos svetimkūniai. Vienu metu muziejininkai buvo prabilę apie galimą pastato pritaikymą muziejaus reikmėms, tačiau šiandieną V.Kanapkienė neabejoja, kad pastatą reikia nugriauti. „Pamario restauratoriaus“ specialistai suskaičiavo, kad pastato renovacija kainuotų 5 mln. 336 tūkst. Lt. Trejus metus pastatas nešildomas, sienos drėksta. Pastato visi – tiek vidaus, tiek išorės - inžineriniai tinklai - vandentiekis, elektros instaliacija, nuotekų vamzdžiai yra susidėvėję“, - aiškino direktorė.
Kodėl norėtumėte sugrįžti į Kretingą?
Pagerbė gabiausius mokinius
Kretingos kultūros centre įvykusioje Gabių mokinių šventėje šiemet buvo pagerbti 54 mokiniai, 50 mokytojų ir 14 kolektyvų.
Kur link eina menas?
Už autorę kalba jos darbai
Palangiškė dailininkė Roma Tumosaitė yra surengusi ne vieną savo darbų parodą, tačiau apie tai kalbėti nėra linkusi. „Tegu už mane kalba mano darbai“, - sako ji.
Lietuviško kino elite skamba ir kretingiškio vardas
„Nusprendžiau, kad geriau bus pradėti iš karto nuo Oskarų,- juokavo 23 metų kretingiškis Paulius Gvildys, nenusivylęs, kad jo dokumentinis filmas „Ryšys“ netapo „Sidabrinių gervių“ nominacijos „Geriausias studento darbas“ laureatu. Tai, kad jo pavardė atsidūrė tarp geriausiųjų šalies kino kūrėjų – Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno bakalaurantui P.Gvildžiui jau yra didelis įvertinimas ir garbė.
Tradicijų ir šiuolaikiškumo harmonija tautodailėje
Tradicijų išlikimas ir jų išsaugojimas yra natūrali liaudies meno tąsa, gaivinama naujais pavidalais. Pasikalbėti apie tai, kaip savitą stilių turinčių šiandienos kūrėjų darbuose persipina protėvių tradicijos, kaip jos puoselėjamos ir kas trukdo plėtoti etnokultūrą Lietuvoje, į apskrito stalo diskusiją „Smilčių“ redakcija pakvietė tautodailininkus: tapytoją Dalią Skridailaitę–Valatkienę, kryždirbį Liudą Ruginį, drožėją Tadą Šorį ir puodžių Viktorą Gailių.
KRETINGOJE VYTAUTO g. Į policiją kreipėsi 38 metų kretingiškis L.U., prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kovo 10 dieną 10 val. įvykusio eismo įvykio, per kurį jis Vytauto g. ties namu Nr. 15 buvo partrenktas kinkinio, sudaryto iš vežimėlio ir vieno šuns, vadeliojamo 38 metų kretingiškio G.S. Per įvykį L.U. patyrė dešinio blauzdikaulio lūžį.
Mokyklos baigimo proga – pergalė teniso aikštelėje
Kretingos rajono 2011 metų jaunių teniso pirmenybių nugalėtoju tapo devyniolikmetis Dovydas Rimkus. Ilgą laiką čempiono vardo siekęs vaikinas kalbėjo, kad ši svari pergalė jam tapo tarsi dovana mokyklos baigimo proga.
Kretingiškiams - keturi medaliai
Lietuvos bokso jaunių tarprajoniniame čempionate kretingiškius sėkmė aplankė keturis kartus – jaunieji Kretingos sporto mokyklos boksininkai iš Palangoje vykusių varžybų parvežė aukso, sidabro ir du bronzos medalius.
Iš Baltarusijos – su geromis naujienomis
„Pažadus gerbėjams įvykdėme“,- sakė Kretingos motobolo komandos „Milda“ treneris Vaclovas Brazdeikis, apibendrindamas birželio 3 - 5 dienomis įvykusias varžybas Baltarusijoje. Kretingiškiai į savo rezultatų sąskaitą įrašė dar dvi pergales ir vieną pralaimėjimą ir rengiasi rytojaus susitikimui su komanda iš Baltarusijos sostinės Minsko – „Zaria“.
Pagavo viso savo gyvenimo žuvį
Užvakar 40-metis kretingiškis Ramūnas Nagys netvėrė džiaugsmu, kuriuo pasidalijo su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais: jam pasisekė pagauti, kaip pats juokavo, viso gyvenimo žuvį – 5 kg 200 g sveriantį starkį.
Kretingos turizmo informacijos centras (TIC) iš šalia Pranciškonų gimnazijos esančio buvusio mokyklos bendrabučio rudenį turėtų persikraustyti į rekonstruotą Kretingos miesto viešąjį tualetą.
Prisilietė prie gyvosios istorijos
Darbėnų gimnazijos bendruomenė paminėjo gedulo ir vilties dieną. Gimnazistai prisilietė prie gyvosios istorijos – patirtus išgyvenimus jiems pasakojo tremties siaubą išgyvenę tremtiniai.
Salantiškis sudarė savų gulagų žemėlapį
Buchta Kresty arba Kryžiaus įlanka – amžino įšalo žemė prie Beringo jūros, į kurią lygiai prieš 65 metus, 1946-ųjų birželio 15-ąją, laivas atgabeno apie 6 tūkst. kalinių, pirmųjų šios vietovės gyventojų. Tarp jų buvo ir salantiškis, dabar jau devintą dešimtį bebaigiąs Vaclovas Šverys, Tolimųjų Rytų lageriuose praleidęs 11 savo gyvenimo metų.
|