Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(546) 2010-06-10

Griauti ar sugrąžinti jaunimui

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Į muziejininkų nugriauti užsimotą dvaro rūmų priestatą žadama sugrąžinti studijuojantį jaunimą.

Susikirto Kretingos muziejaus ir Klaipėdos valstybinės kolegijos planai dėl prie grafų Tiškevičių dvaro rūmų sovietmečiu pastatyto priestato: muziejus ieško galimybių, kaip šį pastatą nugriauti, kolegija užsimojo į pastatą sugrąžinti jaunimą, čia įsteigiant medicinos centrą, kuriame kolegijos biomedicinos studentai atliktų praktiką.

Du dvaro sodybos šeimininkai

Priestatas, kurio plotas - 2 tūkst. 166 kv.m, prie grafų Tiškevičių rūmų iškilo 1968 metais plečiant rūmuose jau veikusios žemės ūkio specialistų mokymo įstaigos bazę. Naujose patalpose buvo įrengti tais laikais modernūs mokymo kabinetai, biblioteka, valgykla, sporto-aktų salė. Sovietmečiu čia veikė Kretingos žemės ūkio technikumas, kuriame agronomo profesiją įgijo šimtai jaunų žmonių. Atkurtos Nepriklausomybės laikais priestatas atiteko dabartinei Klaipėdos valstybinei kolegijai – aukštojo mokslo neuniversitetinei švietimo įstaigai. Kolegijos Kretingos skyriuje buvo rengiami kaimo turizmo vadybininkai, žemėtvarkos specialistai. 2006 metais aukštojo mokslo diplomus čia gavo 66 absolventai, kurių daugiau kaip pusė buvo kretingiškiai. Prieš trejetą metų kolegijos Kretingos skyrius, susiklosčius jo veiklai nepalankioms aplinkybėms, buvo uždarytas, tačiau pastatas iki šiolei priklauso kolegijai.

Nepriklausomybės vėjas į dvaro sodybą atpūtė antrą šeimininką – Kretingos muziejų, kuris iš vienuoliams pranciškonams sugrąžinto vienuolyno persikraustė į grafų Tiškevičių rūmus. Ilgametė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė nuo pat muziejaus dvare įsikūrimo teigė, jog priestatas, kaip ir kiti sovietmečiu dvaro sodybos teritorijoje atsiradę statiniai (katilinė, garažai), yra sodybos svetimkūniai. Vienu metu muziejininkai buvo prabilę apie galimą pastato pritaikymą muziejaus reikmėms, tačiau šiandieną V.Kanapkienė neabejoja, kad pastatą reikia nugriauti. „Pamario restauratoriaus“ specialistai suskaičiavo, kad pastato renovacija kainuotų 5 mln. 336 tūkst. Lt. Trejus metus pastatas nešildomas, sienos drėksta. Pastato visi – tiek vidaus, tiek išorės - inžineriniai tinklai - vandentiekis, elektros instaliacija, nuotekų vamzdžiai yra susidėvėję“, - aiškino direktorė.


Inga Jurgaitienė:

- Gyventi į Kretingą grįžau iš Palangos. Nors gimusi ir augusi esu Kretingoje. Kretingoje apima toks jausmas, kad visi čia - giminės. Eini pasivaikščioti su vaiku, visi kalbina, džiaugiasi. Tik Kretinga turi minusą – mieste trūksta vietų, pritaikytų mamoms ir vaikams.

Robertas Paulikas:

- Į Kretingą visada sugrįžčiau pirmiausia dėl artimiausių žmonių – tėvų. O kalbant apie patį miestą, sugrįžti visada trauktų gražios Kretingos vietos ir čia visada tvyranti ramybė. Kretinga - puikus miestas ir dėl to, kad yra itin patogioje vietoje, jame netrūksta darbo.

Manvydas Drungilas:

- Dėl šeimos, draugų ir gražios aplinkos. Kretingoje jaučiuosi pakankamai saugus, žmonės čia draugiški. Vis dėlto yra toks metas, kad kyla minčių iš Kretingos pabėgti. Laukia studijos. Žinoma, po jų norėtųsi grįžti į gimtąjį miestą, bet kaip bus iš tiesų - bus matyti.

Liveta Šlimaitė:

- Mano nuomone, Kretinga nėra kuo nors išskirtinis miestas. Tačiau jei tektų iš čia išvykti, visada mielai sugrįžčiau. Visų pirma todėl, kad Kretingoje gera – mieste labai daug gražių vietų, kuriose jaučiuosi saugi, o sutikti žmonės visada yra draugiški.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Pagerbė gabiausius mokinius

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Švietimas

Kretingos kultūros centre įvykusioje Gabių mokinių šventėje šiemet buvo pagerbti 54 mokiniai, 50 mokytojų ir 14 kolektyvų.


Janina Lukauskienė:

- Menas eina modernėjimo link. Tačiau stengiuosi priimti visokį meną – ir šiuolaikišką, ir klasikinį. Tiesa ta, kad šiuolaikinį meną suprasti ne taip lengva, reikia stengtis jį pažinti, pamatyti. Akivaizdu ir tai, kad menas eina tuo lengvesniu keliu – juk pop kultūra populiaresnė vien dėl to, kad žmonėms ji suprantamesnė. Vis dėlto tikiu, kad ir kokia būtų meno raida, klasika visada išliks vertybė.

Elena Ušenina:

- Menas eina sunkmečio keliu. Kūryba nublanksta prieš kitus rūpesčius. Realizuoti save gali nebent tie menininkai, kurie turi jau išmintą kelią. Keista stebėti štai tokį meno pokytį: pas mus bet kas gali ką nors pateplioti, žodį brūkštelėti, ir jau yra menininkas. Šiuolaikinis menas labai skiriasi nuo klasikos, į ją galbūt ir nebegrįšime. Reikia susitaikyti, kad menas nebe visada bus aiškiai suprantamas.

Asta Arytė:

- Kai kurių vadinamųjų šiuolaikinių menų, pavyzdžiui, pop muzikos, net nepavadinčiau menu. Deja, toks menas dažnai yra populiaresnis už tą tikrąjį, turintį vertę. Menas tarsi eina skandalų link – esi matomas tik tada, jei savo kūrybą sugebi išreklamuoti intrigomis, dirbtinai sukurtais gandais.

Darius Grabys:

- Menas darosi vis labiau šiuolaikiškas. Kaip gražu senovinė architektūra, dailė – vargu ar grįšime prie klasikinio meno, tačiau jo ženklų turėtų būti ateities link žengiančiame mene. Dabar kartais menas tarsi privalo šokiruoti. Vis dėlto man menas yra tai, kas gražu ir išskirtina.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Už autorę kalba jos darbai

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Smiltys

Palangiškė dailininkė Roma Tumosaitė yra surengusi ne vieną savo darbų parodą, tačiau apie tai kalbėti nėra linkusi. „Tegu už mane kalba mano darbai“, - sako ji.


„Nusprendžiau, kad geriau bus pradėti iš karto nuo Oskarų,- juokavo 23 metų kretingiškis Paulius Gvildys, nenusivylęs, kad jo dokumentinis filmas „Ryšys“ netapo „Sidabrinių gervių“ nominacijos „Geriausias studento darbas“ laureatu. Tai, kad jo pavardė atsidūrė tarp geriausiųjų šalies kino kūrėjų – Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno bakalaurantui P.Gvildžiui jau yra didelis įvertinimas ir garbė.


Tradicijų išlikimas ir jų išsaugojimas yra natūrali liaudies meno tąsa, gaivinama naujais pavidalais. Pasikalbėti apie tai, kaip savitą stilių turinčių šiandienos kūrėjų darbuose persipina protėvių tradicijos, kaip jos puoselėjamos ir kas trukdo plėtoti etnokultūrą Lietuvoje, į apskrito stalo diskusiją „Smilčių“ redakcija pakvietė tautodailininkus: tapytoją Dalią Skridailaitę–Valatkienę, kryždirbį Liudą Ruginį, drožėją Tadą Šorį ir puodžių Viktorą Gailių.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE

VYTAUTO g. Į policiją kreipėsi 38 metų kretingiškis L.U., prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kovo 10 dieną 10 val. įvykusio eismo įvykio, per kurį jis Vytauto g. ties namu Nr. 15 buvo partrenktas kinkinio, sudaryto iš vežimėlio ir vieno šuns, vadeliojamo 38 metų kretingiškio G.S. Per įvykį L.U. patyrė dešinio blauzdikaulio lūžį.


Kretingos rajono 2011 metų jaunių teniso pirmenybių nugalėtoju tapo devyniolikmetis Dovydas Rimkus. Ilgą laiką čempiono vardo siekęs vaikinas kalbėjo, kad ši svari pergalė jam tapo tarsi dovana mokyklos baigimo proga.


Kretingiškiams - keturi medaliai

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Sportas

Lietuvos bokso jaunių tarprajoniniame čempionate kretingiškius sėkmė aplankė keturis kartus – jaunieji Kretingos sporto mokyklos boksininkai iš Palangoje vykusių varžybų parvežė aukso, sidabro ir du bronzos medalius.


„Pažadus gerbėjams įvykdėme“,- sakė Kretingos motobolo komandos „Milda“ treneris Vaclovas Brazdeikis, apibendrindamas birželio 3 - 5 dienomis įvykusias varžybas Baltarusijoje. Kretingiškiai į savo rezultatų sąskaitą įrašė dar dvi pergales ir vieną pralaimėjimą ir rengiasi rytojaus susitikimui su komanda iš Baltarusijos sostinės Minsko – „Zaria“.


Pagavo viso savo gyvenimo žuvį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gamta

Užvakar 40-metis kretingiškis Ramūnas Nagys netvėrė džiaugsmu, kuriuo pasidalijo su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais: jam pasisekė pagauti, kaip pats juokavo, viso gyvenimo žuvį – 5 kg 200 g sveriantį starkį.


Kretingos turizmo informacijos centras (TIC) iš šalia Pranciškonų gimnazijos esančio buvusio mokyklos bendrabučio rudenį turėtų persikraustyti į rekonstruotą Kretingos miesto viešąjį tualetą.


Prisilietė prie gyvosios istorijos

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Istorija

Darbėnų gimnazijos bendruomenė paminėjo gedulo ir vilties dieną. Gimnazistai prisilietė prie gyvosios istorijos – patirtus išgyvenimus jiems pasakojo tremties siaubą išgyvenę tremtiniai.


Buchta Kresty arba Kryžiaus įlanka – amžino įšalo žemė prie Beringo jūros, į kurią lygiai prieš 65 metus, 1946-ųjų birželio 15-ąją, laivas atgabeno apie 6 tūkst. kalinių, pirmųjų šios vietovės gyventojų. Tarp jų buvo ir salantiškis, dabar jau devintą dešimtį bebaigiąs Vaclovas Šverys, Tolimųjų Rytų lageriuose praleidęs 11 savo gyvenimo metų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas