- Esu ant odos pastebėjęs pigmentinių dėmių. Jas visada pasižiūriu, pasitikrinu, ar neplinta, nekeičia spalvos. Apgamų jokiu būdu negalima draskyti, dirginti. Taip pat žinau, kad turint apgamų negalima piktnaudžiauti saule. Mėgstu pasideginti, tačiau ne per ilgai.

- Atkreipiu dėmesį, jei kitas žmogus turi apgamą, perspėju, kad prisižiūrėtų. O pats žmogus save dažnai palieki paskutinėje vietoje. Nors puikiai žinau, kad apgamus reikia stebėti. Jei jie didėja - signalas, kad kažkas vyksta negerai.

- Ne. Esu girdėjęs, kad kai kurie apgamai gali būti pavojingi, tačiau niekada apie tai nesusimąsčiau ir savo odos nestebiu. Labai mėgstu degintis ir saulės nebijau – negalvoju, kad ji man galėtų pakenkti.

- Gegužės 9-ąją bus rengiama Euromelanomos susirgimų diena. Jos tikslas – paraginti visuomenę atkreipti dėmesį į savo odą, padėti žmonėms išsiaiškinti, suprasti, kokie būna apgamai, kokią grėsmę jie gali kelti ir kaip reikia save stebėti. Supiktybėję apgamai nėra vienos dienos reikalas – jie vystosi pamažu. Todėl savo kūną reikėtų stebėti kasdien – rengiantis, prausiantis, einant į pirtį. Savęs stebėjimas turėtų būti natūralus reiškinys: juk odą teturime vieną. Kilus įtarimams dėl apgamo, patarčiau nedelsiant kreiptis į odos specialistą, nelaukiant jokių akcijų - Kretingos ligoninėje siuntimo pas dermatovenerologą nereikia. Sunerimti reikėtų tada, jei apgamas keičia savo dydį, spalvą, niežti, peršti. Pavojingiausi apgamai yra tie, kurie atsiranda atvirose kūno vietose – saulė greičiau paveikia piktybėti linkusius darinius. Todėl raginu saulės spindulius vertinti atsakingai – saulė yra mūsų draugas, tačiau ja piktnaudžiauti – nevalia. Iki 11 valandos ir po pusės penkių vakaro saulė nebėra tokia pikta, tačiau karščiausias dienos laikas mūsų odai yra kenksmingas. Einant į gamtą visą kūną derėtų tepti stipriu apsauginiu kremu. Tik uždaroms kūno vietoms tinka silpnesnis kremas nuo saulės. Jei saulė stipri, kremu reikia teptis kas dvi valandas, o maudantis – ir kas valandą.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Kai augini mažą vaiką, mamos poilsis priklauso nuo mažylio. Vyras išvykęs, todėl su vaikeliu esu viena – su nuovargiu kovoju eidama pasivaikščioti, su vaiku žiūrėdama animacinius filmus, žaisdama. Mamos gyvenimas eina pagal vaiko ritmą – kartu žaidi, kartu valgai, kartu ir ilsiesi.

- Esu bedarbis, todėl liūdnai galiu pajuokauti, kad pavargau nuo nedarbo – iš šio nuovargio išvaduotų tik darbas. Šiaip su nuovargiu kovoju bent kas dvi savaites nuvažiuodamas į pirtį – ten atsipalaiduoju, pirtis nuima nuovargį, teigiamai veikia sveikatą.

- Kai esu pavargęs, stengiuosi išeiti pasivaikščioti į gamtą, susitinku su draugais, šeima. Bendravimas nevargina – nebent pašnekovas įkyrus. Kartais būna, kad nieko nesinori – tada iš nuovargio geriausiai išsivaduoju atsiguldamas pasnausti prie televizoriaus.

- Miegas yra esminis gyvenimo poreikis, toks pat svarbus žmogaus gyvybės palaikymui, kaip oras, maistas ir vanduo. Jis reikalingas, kad nervų sistema ir visas organizmas pasirengtų dienos veiklai. Kai mes miegame gerai, pabundame žvalūs ir pasiruošę pasitikti dieną. Tačiau neišsimiegojus nukenčia visi gyvenimo aspektai. Šiandien apytikriai pusė pasaulio gyventojų susiduria su kokiomis nors miego problemomis. Miego sutrikimai smarkiai sustiprina kitų ligų poveikį. Nustatyta, kad per praėjusį amžių bendras nakties miego laikas sumažėjo 20 proc. Dėl miego stokos blogėja gyvenimo kokybė, sumažėja darbingumas. Miegas sudaro trečdalį žmogaus gyvenimo, todėl yra labai svarbus fiziniam, protiniam ir emociniam organizmo funkcionavimui.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS