| 2024 Gegužė |
| Pi | | 6 | 13 | 20 | 27 |
| An | | 7 | 14 | 21 | 28 |
| Tr | 1 | 8 | 15 | 22 | 29 |
| Ke | 2 | 9 | 16 | 23 | 30 |
| Pe | 3 | 10 | 17 | 24 | 31 |
| Še | 4 | 11 | 18 | 25 | |
| Se | 5 | 12 | 19 | 26 | | |
| Apklausa | Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą? |
|
Kuprinė|
Auksė Zdanavičiūtė, 11 metų:
- Namuose nesportuoju, nes kur nors išvažiuoju arba išeinu. Kartais tiesiog nėra laiko. Man sportas patinka, todėl mokykloje taip pat sportuoju.
| |
Emilija Jucytė, 11 metų:
- Namuose dažniausiai sportuoju ryte – padarau mankštą, kad būčiau energingesnė. Sportuoti man patinka, todėl lankau šokius. Sportas man – tai sveikata
| |
Edvinas Puplauskas, 15 metų:
- Po pamokų sportuoju. Lankau sporto mokyklą – boksą. Bet mokykloje per pamokas ne visada mankštinuosi. Sportas man yra įdomus užsiėmimas. Tai - visas mano gyvenimas.
| |
Edvinas Barkus, 13 metų:
- Po pamokų sportuoti mėgstu, nes sportas man patinka. Tik mokykloje sportuoju todėl, kad reikia. Man sportas yra pramoga. Lankau futbolą.
| |
Justas Viknius, 11 metų:
- Namuose sportuoju, nes man patinka ir aš to noriu. Sportas yra geras dalykas. Mokykloje per pamokas sportuoju, lankau krepšinį ir žadu pradėti žaisti tenisą.
| |
Sandra Venckutė, 12 metų:
- Namuose nesportuoju, bet sportą mėgstu. Mokykloje mankštinuosi savo malonumui. Aš manau, kad sportuoti reikia ne per prievartą, nes sportas turi būti sveikata.
| |
| |
| |
Gabrielius Lont, 10 metų:
- Namuose sportuoju tik kartais. Mokykloje – visada. Sportas man yra įdomus užsiėmimas. Mėgstu futbolą, kvadratą, tačiau po pamokų nelankau sportinio būrelio.
| |
Erika Brazdauskytė, 13 metų:
- Po pamokų sportuoju, nes mėgstu sportą ir tai yra įdomus užsiėmimas. Man sportas yra laisvalaikis. Lankau rankinį.
| |
Kalbino Sandra URBONAITĖ, fotografavo Laurynas ŠIMKUS, Darius ŠYPALIS
|
Mokykla – antrieji namai, kuriuose praleidžiame maždaug trečdalį savo gyvenimo. Mokytojai, mokiniai, darbuotojai yra vienos šeimos – mokyklos bendruomenės – nariai. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir mokykloje, tarp jos „gyventojų“ iškyla įvairių nesutarimų.
Įvairios mokyklinės uniformos visais laikais buvo populiarios. Dar mūsų tėvai neįsivaizdavo, kad į mokyklą galima ateiti be rudų suknelių ar mėlynų kostiumų. Tada visiems griežtai buvo žinoma, jog uniformas nešioti – privalu, tad niekas dėl alternatyvų nesuko sau galvos. Šiandien mokiniai taip pat nešioja uniformas, tik, nors ir ne vienoje Kretingos mokymo įstaigoje jas nešioti yra privaloma, kai kurie mokiniai atsisako tai daryti ir pažeria ne vieną argumentą, paremiantį jų pasirinkimą.
Dvi merginos žiauriai nužudė savo draugę. Viena žudikių – gotė, kita – pagonė. „Emo“ subkultūrai priklausančios merginos žudosi viena po kitos. Rusijoje gotai nužudė vieną savų ir jį suvalgė. Televizija, laikraščiai ir kitos visuomenės informavimo priemonės nuolat pabrėžia, kokie žiaurūs ir gyvuliški yra kitaip atrodantys žmonės – neformalai. Tačiau ar tai - tiesa?
Kretingiškiai Gintarė Drakšaitė, Julius Kontaras, Sandra Starkovaitė ir Modestas Jakubauskas įrodė, kad norint įdomiai praleisti laiką nebūtina turėti daug pinigų ar laukti, kol kas nors pakvies į užsiėmimus arba būrelius. Vieną dieną draugai tiesiog panoro nuveikti kažką neįprasto ir nepamirštamo. Gintarei kilo mintis dviračiais nuvažiuoti į Juodupėnus pas močiutę. Šią idėją pasiūlė kitiems draugams. Jie sutiko, nes norėjo save išbandyti.
Kiekviena mūsų diena kupina naujų iššūkių. Nuolat bėgame, skubame, kažko ieškome, dėl kažko kenčiame, kažko siekiame, kažką garbiname. O kada sustojame? Ar dar turime laiko pamąstymams, laiko ramybei?
|
Paulius Vaičkus, 14 metų:
- Man yra tekę būti naujoku. Pačią pirmą dieną įkėlęs koją į naują klasę jaučiausi nejaukiai. Tą dieną man buvo sunku, nes visi mane vertino tik iš išvaizdos. Pradėjau baimintis, kad šitoje klasėje nepritapsiu. Tačiau kai jie pažino mane daugiau, pradėjo bendrauti, ir man vis geriau sekėsi įsilieti į klasės kolektyvą.
| |
Vilius Neverauskas, 13 metų:
- Aš jau ne pirmus metus mokausi kitoje mokykloje, todėl suprantu, ką reiškia būti naujoku. Man klasėje pritapti nebuvo sunku, nes vaikai buvo draugiški. Tačiau yra tokių vaikų, kurie atrodo lyg būtų atstumti. Tačiau jeigu mokinys yra labai užsidaręs ir su niekuo nenori bendrauti, tokiu atveju klasė niekuo negali padėti ir tas vaikas lieka nuošalėje. Manyčiau, kad ir naujokas, ir klasė turi bendrauti tarpusavyje. Taip nė vienas vaikas neliktų nuskriaustas.
| |
Toma Usarytė, 15 metų:
- Manau, kad sunku. Pačiai neteko būti naujoke, tad negaliu nusakyti to jausmo. Visgi nelengva susirasti draugų, pritapti prie naujų mokytojų. Mano nuomone, nėra gerai dažnai keisti mokyklas.
| |
Edvinas Šveikauskas, 14 metų:
- Aš esu buvęs naujokas. Man ateiti į naują mokyklą buvo smagu, net nežinau, kodėl. Gal todėl, kad pritapti toje klasėje buvo lengviau, kadangi ten turėjau draugų ir jie man padėjo susipažinti su kitais. Mano manymu, perėjimas į kitą mokyklą yra labai geras dalykas gyvenime, nes susirandi naujų draugų, supranti, ką reiškia būti naujoku, ir tai padeda suprasti kitus klasės naujokus.
| |
Agnė Kiškėnaitė, 14 metų:
- Gal ir sunku. Nauja aplinka, žmonės, mokytojai. Ir naujokas, ir klasės draugai turėtų stengtis bendrauti. Šiais metais į mūsų klasę atėjo naujokė. Ji lengvai pritapo, nes pas mus klasėje žmonės draugiški. Noras bendrauti turi būti abipusis.
| |
Gabrielė Lukauskaitė, 11 metų:
- Aš šiais metais atėjau į penktą klasę. Gerai, kad nauji klasės draugai buvo draugiški. Vieniems pritapti yra sunkiau, kitiems - lengviau. Man nebuvo sunku. Su visais bendravau ir draugavau. Jeigu pats nerodysi iniciatyvos, būsi užsidaręs, tai ir kiti nelabai norės su tavim bendrauti.
| |
| |
| |
Kalbino Edita STARKOVAITĖ ir Indrė JANUŠKAITĖ,
fotografavo Laurynas ŠIMKUS
"Pajūrio naujienų" akademijos nariai
|
„Būkite jame įsišakniję ir ant jo statykitės, tvirtėkite tikėjimu“ – tokiu šūkiu šios Pasaulinės jaunimo dienos (PJD) Ispanijos sostinėje Madride kvietė viso pasaulio tikinčiuosius, tarp jų ir 27 kretingiškius, gyventi su Kristumi, skelbti gerąją žinią ir drąsiai pasakyti: „Taip, aš tikiu, o tu?“
Šiuolaikiniai žmonės vis rečiau Kretingoje kalba žemaitiškai – vaikai mokykloje bendrauja bendrine kalba, grįžę namo taip pat nebegirdi tėvų kalbant tarmiškai. Nors žemaičių tarmė, kaip ir kiekviena kita, yra tautos turtas, kurį reikia saugoti. Būtent tą ir stengiasi daryti Simono Daukanto pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Sigita Dirmeitienė, kuri sako: „Aš myliu žemaičių kalbą“.
Atrodo, kad su tėvais susitinkame kiekvieną dieną: per pusryčius, po dienos darbų - prie vakarienės stalo, televizoriaus. Galbūt todėl, apklausus penkiolika kretingiškių nuo 16 iki 17 metų, šie nedvejodami atsakė, jog su savo gimdytojais praleidžia mažiausiai 1, daugiausiai – 4–5 valandas per dieną. Atrodytų, šie skaičiai labai negąsdina? Tačiau visos Lietuvos statistika visai kitokia – vos 5 minutės kasdien.
|
|
