|
|
|
Ar Prancūzkelį tikrai tiesė Napoleono kariai
Šiemet sukanka 200 metų, kai Napoleonas per mūsų žemes žengė į Maskvą, o, pralaimėjęs Borodino mūšį, atsitraukinėjo atgal. Seni žmonės šneka, kad prancūzai patys nusitiesdavę ir kelius, - tokia esanti ir Sauserių-Prystovų kelio atkarpa Kretingos rajone. Tačiau Kretingos muziejuje neišlikę jokių to laikotarpio dokumentų ar radinių, patvirtinančių šį faktą.
Karo žygyje keliai nerūpėjo Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjo Juliaus Kanarsko teigimu, Kūlupėnų seniūnijoje yra dalis labai seno kelio, kurį žmonės ligi šiolei tebevadina Prancūzkeliu. Šis senkelis nuo dabartinio Palangos-Šiaulių plento per Liepgirių, Vaitkių, Bulikių kaimus Plungės rajone ir Prystovus, Sauserius Kretingos rajone vedė Kūlupėnų link, ligi vieškelio Kretinga-Salantai. „Apie šio senkelio kilmę bei pavadinimą tikslių duomenų nėra, tačiau, remiantis senų žmonių pasakojimais bei išlikusiomis legendomis, Prancūzkelis galėjo atsirasti pagal tris versijas. Pirmoji – šį kelią nutiesę patys prancūzų kareiviai, antroji – šis kelias jau buvęs nutiestas ir juo žygiavo Napoleono armija, trečioji – kelią ligi savo palivarkų nusitiesė šių žemių savininkai prancūzai grafai Pliateriai“, - specialisto žvilgsniu į šį paveldo objektą žvelgė J.Kanarskas. Manoma, kad Napoleono generolas Makdonaldas savo dalinius vedė Telšių-Šventosios kryptimi ir kirto dabartinio mūsų rajono teritoriją. Karo žygiui prasidėjus, prancūzų daliniai užėmė Telšius, o iš Klaipėdos atvykusi įgula – Šventosios uostą. „Nors senieji žmonės įsitikinę, kad kelią per Sauserius tiesė patys prancūzų kareiviai, tačiau iš istorijos šaltinių nėra žinoma, kad Napoleono karinės operacijos Rusijoje metu jie būtų statę naujus kelius. Jei būtų užkariavę tas žemes, gal būtų tiesę, tačiau karo žygio metu jiems tikrai ne nauji keliai rūpėjo“, - įsitikinęs istorikas. Kelią nusitiesė grafai Keliukai tarp įvairių kaimų buvo išvažinėti vežimais, išmindyti žmonių bei arklių dar gerokai ligi Napoleono žygių, todėl jo kariuomenė galėjusi judėti tais vieškeliais. Per Miniją ir kitas upes kariai kėlėsi įsirengdami kūlgrindas: seklesnėse vietose jie primėtydavo didelių akmenų ir per brastas persiveždavo visą savo amuniciją. Ties Sauseriais kūlgrinda neišliko, tačiau, istoriko teigimu, jos liekanų dar aptinkama Vaineikiuose ties Akmenos ir Šlaveito santaka. „Manoma, kad antroji Prancūzkelio kilmės versija turi realų pagrindą ir mena tikrą istorinį įvykį - generolo Makdonaldo žygį per Žemaitiją Šventosios link“, - sakė J.Kanarskas. Tačiau turimi duomenys leidžia manyti, kad Prancūzkeliu vadinama atkarpa nuo Liepgirių iki senojo Grabšyčių dvaro, dabartiniame Sauserių kaime, buvusi nutiesta XIX a. grafų Pliaterių pagal jų parengtą planą – ištiesinta, praplatinta. Kelias buvo žvyruotas, abipus iškasti grioviai vandeniui nubėgti. Juo pravažiuodavo karietos su ponais, keleivius ir paštą vežantys diližanai.
„Grafai savo rezidenciją buvo įsikurdinę Šateikiuose, jie valdė ir Kartenos dvarą. Aplinkui buvo jų palivarkai Grabšyčiuose, Vaitkiuose, Gaudučiuose. Todėl grafai rūpinosi ir geru susisiekimu tarp savo valdų“, - įsitikinęs pašnekovas, nes apie planingai nutiestus kelius liudija 1870 m. Rusijos generalinio štabo parengtas topografinis žemėlapis. Ilgainiui vietiniai žmonės dėl dvarininkų kilmės šį kelią ėmę vadinti Prancūzkeliu. Abi šios versijos, J.Kanarsko manymu, neprieštarauja, o tik papildo viena kitą. Legendos apie prancūzų lobius Prie Prancūzkelio yra išlikę keletas kultūros paveldo objektų: senosios Kūlupėnų kaimo kapinės, kuriose buvo laidojama dar prieš 500 metų, per Salanto upę 1932 m. nutiestas aukščiausias Žemaitijoje geležinkelio tiltas. Sauseriuose prie kelio stovi monumentalus kryžius Grabšyčių kaimui - šis kaimas taip vadinosi senovėje - atminti. Tik po to, kai Grabšyčių palivarko žemės buvo išparceliuotos, kaimas pavadintas iš jo kilusiam savanoriui Jonui Sauseriui atminti. Pakelėje rymo koplytėlė su Marijos skulptūra. Šiuos liaudies meno paminklus atnaujino kūlupėniškis Stanislovas Lubys. „Kai kasinėjau Sauserių piliakalnį, prieidavo vietiniai senoliai ir pripasakodavo visokių legendų apie šias vietoves: kaip traukdamiesi prancūzai paslėpė prisiplėštus turtus - kiti ir patį kalną vadindavo prancūzkalniu. Dar kiti sakė, kad auksas užkastas Prancūzkelyje“, - su ironijos gaida kalbėjo J.Kanarskas. Be Prancūzkeliu vadinamos atkarpos tarp Liepgirų bei Kūlupėnų, likusiame istoriniame Napoleono armijos maršrute per mūsų rajoną, atkarpoje nuo Kūlupėnų ligi Darbėnų, yra žinomi dar 2 objektai: Vaineikių Medsėdžių ir Vaineikių kaimų senosios kapinės, prancūzkapiais vadinamos. Pasakojama, kad jose palaidoti 1812 m. šiose apylinkėse išmirę prancūzų kareiviai. Pavienių besitraukiančių prancūzų kapų, anot J.Kanarsko, esama ir Kurmaičiuose, Traidžiuose. Vaineikių žmonės dar ligi šiol žino legendą apie palaidotą prancūzų kareivį, prie kurio užkastos 5 statinaitės aukso. „Pavaikščiotum po kaimus, kone kiekvienose senose kapinaitėse išgirstum legendų apie prancūzus Lietuvoje. Tos legendos sparčiai plito, nes žmonės anksčiau dar nebuvo taip atitrūkę nuo savo šaknų, kaip yra šiandien“, - mano istorikas. Deja, lengvatikių, norinčių lengvai pasipelnyti, pasitaiko ligi šiolei. Ieškodami vikingų lobių, Skuodo rajone prasiautė „juodųjų archeologų ekspedicijos“, o Rambyno kalną dėl neva paslėptų Napoleono lobių kažkada vertę ekskavatoriumi.
|
|
