|
|
|
Prisilietė prie gyvosios istorijos
Darbėnų gimnazijos bendruomenė paminėjo gedulo ir vilties dieną. Gimnazistai prisilietė prie gyvosios istorijos – patirtus išgyvenimus jiems pasakojo tremties siaubą išgyvenę tremtiniai.
Pilietinės iniciatyvos „Žinia Tėvynei“ organizatorė Darbėnų gimnazijos direktorės pavaduotoja neformaliajam ugdymui Edita Gliožerienė pasakojo, kad iniciatyva yra rengiama visoje šalyje, minint 70-ąsias trėmimo pradžios metines. „Tai tarsi netradicinė istorijos pamoka – vaikai medžiagą apie tremtį rinko kalbindami buvusius tremtyje. Visa, ką sužinojo, gimnazistai pristatė susitikime, kuriame dalyvavo ir tremtiniai, mokyklos bendruomenė. Gimnazistė Monika Litvinaitė skaitė savo prosenelės Monikos Kiaupienės dienoraščius. Jie buvo parašyti 1941 metais nuo vasario 16 iki birželio 14 dienos“, - sakė E.Gliožerienė. Susitikimo dalyviai taip pat turėjo galimybę išgirsti ir pačių tremtinių pasakojimus. Kretingiškė tremtinė Ramutė Ukrinienė savo prisiminimais pasidalijo pirmą kartą. Moteris teigė, kad kalbėti apie patirtus išgyvenimus buvę pernelyg sunku ir skaudu. „Kai 1949 metais trėmė mano šeimą, tebebuvau motinos įsčiose. Gimiau Krasnojarske. Buvau laimingas vaikas, nes šalia turėjau artimuosius. Ten baigiau tris klases. Tačiau visada norėjau grįžti į Lietuvą. Jei ne rusės, savo šalies išvydusi nebūčiau, nes vos gimusiai man grėsė mirtis. Tik pagimdžiusią mano mamą išvarė dirbti. Nebuvo kas mane maitina – rusės moterys atnešdavo pieno, medaus. Išsikapsčiau. Mus gelbėjo ir viltį išlaikyti padėjo malda – suklupdavome vakarais ir melsdavomės. Noras grįžti į tėvynę buvo be galo stiprus – parvažiavau čia nemokėdama nei rašyti, nei skaityti lietuviškai. Tačiau tapau lietuvių kalbos mokytoja“, - pasakojo 1958 metais į Lietuvą grįžusi R.Ukrinienė. Renginio organizatoriai ir gimnazistai mintimis į praeitį grįžusius tremtinius pakvietė į gimnazijos etnokultūrinį kiemelį. Čia tremtiniai buvo apdovanoti baltais paukščiais – niekada nemirštančios vilties simboliais.
|
|
