|
|
|
Griauti ar sugrąžinti jaunimui
Susikirto Kretingos muziejaus ir Klaipėdos valstybinės kolegijos planai dėl prie grafų Tiškevičių dvaro rūmų sovietmečiu pastatyto priestato: muziejus ieško galimybių, kaip šį pastatą nugriauti, kolegija užsimojo į pastatą sugrąžinti jaunimą, čia įsteigiant medicinos centrą, kuriame kolegijos biomedicinos studentai atliktų praktiką. Du dvaro sodybos šeimininkai Priestatas, kurio plotas - 2 tūkst. 166 kv.m, prie grafų Tiškevičių rūmų iškilo 1968 metais plečiant rūmuose jau veikusios žemės ūkio specialistų mokymo įstaigos bazę. Naujose patalpose buvo įrengti tais laikais modernūs mokymo kabinetai, biblioteka, valgykla, sporto-aktų salė. Sovietmečiu čia veikė Kretingos žemės ūkio technikumas, kuriame agronomo profesiją įgijo šimtai jaunų žmonių. Atkurtos Nepriklausomybės laikais priestatas atiteko dabartinei Klaipėdos valstybinei kolegijai – aukštojo mokslo neuniversitetinei švietimo įstaigai. Kolegijos Kretingos skyriuje buvo rengiami kaimo turizmo vadybininkai, žemėtvarkos specialistai. 2006 metais aukštojo mokslo diplomus čia gavo 66 absolventai, kurių daugiau kaip pusė buvo kretingiškiai. Prieš trejetą metų kolegijos Kretingos skyrius, susiklosčius jo veiklai nepalankioms aplinkybėms, buvo uždarytas, tačiau pastatas iki šiolei priklauso kolegijai. Nepriklausomybės vėjas į dvaro sodybą atpūtė antrą šeimininką – Kretingos muziejų, kuris iš vienuoliams pranciškonams sugrąžinto vienuolyno persikraustė į grafų Tiškevičių rūmus. Ilgametė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė nuo pat muziejaus dvare įsikūrimo teigė, jog priestatas, kaip ir kiti sovietmečiu dvaro sodybos teritorijoje atsiradę statiniai (katilinė, garažai), yra sodybos svetimkūniai. Vienu metu muziejininkai buvo prabilę apie galimą pastato pritaikymą muziejaus reikmėms, tačiau šiandieną V.Kanapkienė neabejoja, kad pastatą reikia nugriauti. „Pamario restauratoriaus“ specialistai suskaičiavo, kad pastato renovacija kainuotų 5 mln. 336 tūkst. Lt. Trejus metus pastatas nešildomas, sienos drėksta. Pastato visi – tiek vidaus, tiek išorės - inžineriniai tinklai - vandentiekis, elektros instaliacija, nuotekų vamzdžiai yra susidėvėję“, - aiškino direktorė. Vizijose regi altaną Grafų Tiškevičių laikais ten, kur šiandieną yra priestato aktų salė, stovėjo medinė altana (pavėsinė). Altanoje dvaro svečiams ir gyventojams grodavęs dūdų orkestras. V.Kanapkienės teigimu, nugriovus priestatą, muziejus atstatytų altaną. „Lėšų tam galėtume gauti iš Skandinavijos šalių fondų, skirtų medinės architektūros paveldo objektams“, - sakė ji. Direktorė pabrėžė, jog nugriovus priestatą būtų atkurtas dalies dvaro sodybos paminklinės teritorijos autentiškumas. V.Kanapkienės pastebėjimu, dvarai Lietuvoje yra reprezentacinės kultūros dalis, bet jie labiausiai sunaikinti. „Pernai muziejų aplankė apie 80 tūkstančių turistų. Atvažiuoja vokiečiai, ispanai ir dvaro parke mato nušiurusią katilinę, garažus, nykstantį, prie rūmų visiškai nederantį priestatą. Reikalingas politinis rajono Savivaldybės valdžios sprendimas dėl dvaro sodybos išgryninimo. Pažadų, deklaracijų, kad Kretinga, esanti turizmui strateginėje vietoje (šalia Klaipėdos ir Palangos), turi tapti turistų traukos centru, kad turizmas yra prioritetinė veiklos sritis,– jau užtenka, reikia darbų“, - kalbėjo V.Kanapkienė. Anot jos, dvaras, vienuolynas su bažnyčia yra strateginiai turizmo objektai Kretingoje. „Mūsų muziejus yra su unikaliu Lietuvoje Žiemos sodu. Muziejui priklauso 24 dvaro sodybos pastatai. Restauravome malūną, atidarėme naujas ekspozicijas. Buvusios kavinės „Nemiga“ patalpose atsiras amatų centras: vyks amatų dienos, prie Akmenos upės rengsime amatininkų muges. Muziejuje turi būti suderinti pažinimas, poilsis ir veiksmas. Dar šiemet lankytojai galės pamatyti, kaip šukuojami linai, ir patys pabandyti. Duosime jiems keramikinį puodelį žiesti, miltus girnomis sumalti. Vien iš į Klaipėdą atplaukiančių kruizinių laivų šiemet muziejų aplankys 10 grupių užsieniečių“, - sumanymais, kaip pritraukti turistus, dalijosi direktorė. Ji puoselėja svajonę, kad atkūrus altaną, joje vėl koncertuotų pučiamųjų orkestrai. Pučiamuosius mėgęs kariškis grafas Juozapas Tiškevičius ir pradėjo rengti jų pasirodymus altanoje. „Nestovime vietoje. Nuolat rengiame ir vykdome dvaro, kaip paveldo objekto, atkūrimo projektus. Ne vien muziejininkams šito reikia ar asmeniškai Vidai Kanapkienei, Juliui Kanarskui ar Donatui Butkui. To reikia kraštui ir visai valstybei“, - tikino V.Kanapkienė. Steigia medicinos centrą “Tegu nugriauna, bet prieš tai kolegijai sumoka 700 tūkst. Lt, kuriuos ji investavo į priestato atnaujinimą“, - paklaustas, ką mano apie priestato nugriovimą, rėžė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorius Artūras Kiguolis. Nurimęs pareiškė, jog kolegija priestatą išnuomos Medicinos centrui, kuriame praktiką atliks kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto studentai: būsimi grožio terapijos, kineziterapijos, burnos higienos specialistai. Jų ir jiems vadovaujančių patyrusių medicinos specialistų paslaugomis naudotis galės ir visi kretingiškiai. Čia įsikurs Klaipėdos valstybinės kolegijos tęstinių studijų centras. Jo vadovė Daiva Uselienė, kuri iki šių metų birželio 1 d. vadovavo kolegijos Sveikatos mokslų fakultetui, tvirtino, jog fakultetas plečiasi, jame mokosi ir daug studentų iš Kretingos. Svarstoma ir dėl psichologinės pagalbos būsimam centre teikimo. Mokymo procese teikiamos paslaugos bus pigesnės. „Jeigu prisikeltų grafas Tiškevičius, manau, jog mūsų kolegijos sumanymą palaimintų, nes jam irgi rūpėjo Kretingos žmonės. Grafai įsteigė mokyklą, vaikų darželį“, - teigė A.Kiguolis. Direktorius išliejo nuoskaudą: „Savivaldybės požiūris ir kolegijai veikiant buvo toks, lyg ši švietimo įstaiga savivaldybei yra kažkoks bereikalingas priedas. Kretingoje kaip niekur kitur – nieko neįsileidžia (išvijot „Masterfoods“ į Gargždus) ir visus vejate lauk. Griauti daug proto nereikia. Medicinos centrui įsikūrus, į Kretingą sugrįžtų jaunimas“, - sakė A.Kiguolis. Jo pastebėjimu norint atkurti autentišką dvaro teritorijos užstatymą nugriauti reikėtų ir joje pastatytus gyvenamuosius namus. A.Kiguolis gėdino Kretingos muziejininkus, kad iš dvaro teritorijos istorijos puslapių nori ištrinti čia buvusį technikumą, jame dirbusių žmonių nuveiktus darbus. „Skverelio tako atminimo plytose apie tai nerasite nieko – kas per karą arklidėmis paverstą oranžeriją atstatė...“, - kalbėjo jis. A.Kiguolis dar nepraranda vilties, kad muziejus ir kolegija ateityje sutartinai sieks būti kuo naudingesniais kraštui ir jo žmonėms. „Mes ruošiame kraštovaizdžio specialistus, kurie galėtų pasitarnauti ir muziejui. Deja, priestato naudingumą mes šiandieną suprantame skirtingai“, - apgailestavo A.Kiguolis. Per svetimkūnius – plaktuku V.Kanapkienė patvirtino, jog Savivaldybės tarybai jau įteiktas sprendimo projektas dėl 9 muziejaus parke esančių garažų nugriovimo. Taryba sprendimą turėtų priimti birželio 30 d. Kada bus nugriauti keli likusieji garažai, kurie priklauso privatininkams, - dar neaišku. Muziejininkai tikisi, kad liepos mėnesį posėdyje Savivaldybės taryba ryšis ir pritars parke esančios katilinės nugriovimui. Pašalinus šiuos statinius nuo rūmų pusės, bus matyti astronominis kalendorius. Rajono Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė, iš „Pajūrio naujienų“ sužinojusi apie Klaipėdos valstybinės kolegijos planą – rūmų priestate įkurdinti Medicinos centrą kolegijos tęstinėms studijoms, tam pritarė. Kalbėdama apie dvaro parko perspektyvas, J.Vaickienė sakė: „Parkas turi būti gyvas. Reikėtų pasvarstyti ir dėl lauko teniso kortų parke, šalia Sporto mokyklos įrengimo. Sporto mokykloje atsirastų nauja sporto šaka ir lauko tenisą pasirinkusiems vaikams nereikėtų važinėtis į Palangos sporto mokyklą“. Garažus ir katilinę, Savivaldybės administracijos įsitikinimu, reikia nugriauti.
|
|
