Atminimo laužai liepsnojo ir Rotušės aikštėje

Kretingoje Rotušės aikštėje suliepsnoję laužai ne vienam priminė 1991 m. sausio 13-os dienos tragiškus įvykius.

Į Rotušės aikštę prie degančių laužų prisiminti Sausio 13-ąją atvyko savanoriai ir šauliai.

Gal blogas oras, o gal ir kitos priežastys sutrukdė kretingiškiams gausiau susirinkti į Rotušės aikštę. Atėjo patys ištvermingiausi – tremtinių choras, buvę Sausio įvykių dalyviai, jaunieji šauliai, rajono Savivaldybės atstovai ir kt.

Pasak Kretingos kultūros centro renginių organizatorės Birutės Laučienės, kretingiškiai degdami laužus prisijungė prie visų Lietuvoje uždegtų atminimo laužų.

Apie išgyventus Sausio įvykius papasakojo vydmantiškė poetė Nijolė Rimkienė, anot kurios, nors nuo tos lemtingos sausio 13-osios nakties jau praėjo 20 metų, tačiau atrodo, kad viskas įvyko vakar.

- Galime būti dėkingi tik Viešpačiui, kad Lietuva išstovėjo tą baisią naktį,- sakė ji.

Apie savo tuometinius išgyvenimus papasakojo ir tautodailininkė Laima Grigaitienė, brolis Bernardas ir kiti.

Per neramumus savaitę Vilniuje sakė praleidęs ir kretingiškis Kazys Baltmiškis. O šiandien ateiti į aikštę jaučiąs pareigą.

Su viltim apie geresnį gyvenimą prie laužo parymoti atėjo ir kretingiškė Danutė Daukontienė. Nors tada per Sausio įvykius pati į Vilnių ir nevyko, tačiau ten buvo išlydėjusi jau anapilin išėjusį savo vyrą.

Jaunųjų šaulių kuopos šaulės – Marijono Daujoto vidurinės mokyklos vienuoliktokė Eglė Gudaitė ir Simono Daukanto pagrindinės mokyklos dešimtokė Justina Laukytė - sakė, kad domisi krašto istorija, ir apie Sausio įvykius dar būdamos mažos sužinojo iš tėvų, vėliau – mokykloje, žiūrėdamos filmus. Jos apgailestavo, kad šiandien žmonės pikti ir abejingi.

„Tačiau jeigu tu gyveni valstybėje, tai iškilus grėsmei turi ją gelbėti. Tik susivieniję žmonės gali kalnus nuversti“, - tokia jaunųjų šaulių nuomonė.

• Rašyti komentarą (4)