Tapytojo vasarnamyje kvepia lauko gėlėmis

Meno pasaulyje Uogintu jaunesniuoju vadinamas 64-erių vilnietis dailininkas Bronius Uogintas nutapė daugybę paveikslų, portretų, restauravo senąsias Lietuvos ir Andrejaus Rubliovo freskas Rusijoje. Jau kelerius metus jis gyvena ir kuria Palangoje, savo tėvų – garsių Lietuvos dailininkų Broniaus Uoginto bei Bronės Mingilaitės – Uogintienės - vasarnamyje, kuriame pagarbiai sustojęs laikas, o visa erdvė tebėra pripildyta intelektualios čia buvojusių žmonių dvasios.

Dailininką Bronių Uogintą tėvų vasarnamyje supa čia buvojusių meno žmonių sukurta aura, seni mieli daiktai ir jo pamėgtų laukinių gėlių puokštės.

Uogintų namai mena asmenybes

„Palangiškiai mane jau pripažino saviškiu: vasaromis abu su seserimi, taip pat dailininke Gintare Uogintaite, apsistojame šiame tėvo statytame name, o žiemą persikeliu į vieną kurorto daugiabučių. Pušynų gaivos ir ramybės man prireikė dėl sveikatos“, - atviravo menininkas.

Į kurortą jis perkėlė ir savo kūrybinės dirbtuves: jose - gausu į vazas primerktų ryškiaspalvių pievų ir darželių gėlių, kuriomis sužydo ir dešimtys naujausių jo drobių, o vasarnamio svetainės sienos su visų keturių šeimos narių nutapytais garsių žmonių portretais tapo ilgalaikėmis parodomis ir menininkų giminės relikvijomis.

Jau anapilin iškeliavusių B. Uoginto tėvų dirbtuvės vasarnamio viršuje paliktos neliestos - tarsi tėvai būtų ką tik išėję atsikvėpti prie jūros.

Pagarbioje svetainės vietoje - grafiko Stasio Krasausko paliktas gramofonas: „Prisuko, kad pagrotų, ir persuko spyruoklę. Pats išvažiavo į Maskvą gydytis ir nebegrįžo. Simboliška – lyg nutrūkusi muzikos ir gyvenimo styga“, - vaizdingą paralelę išvedė menininkas.

Vasarnamyje, kuris paskelbtas tautos kultūros paveldo vertybe, B.Uoginto žodžiais, mėgdavę viešėti garsūs Lietuvos žmonės - meno, teatro, literatūros žinovai, vakarodavę ligi išnaktų, sukūrę ypatingą šių namų aurą ir suformavę pašnekovą kaip asmenybę.

„Kasmet rugsėjo 3-ąją, per bronislavines, kurios sutapdavo ir su Juozo Miltinio gimtadieniu, mūsų namas lūždavo nuo svečių – jų suvažiuodavo per šimtą. Pamenu, kaip sykį Juozas Miltinis, geras tėvų draugas, pasisodino mane, jau studentą, ir tris paras kalbėjo apie gyvenimą, - auklėjo mane ir mygo „prie gyvenimiškos išminties“, - prisiminė dailininkas.

Uogintų kiemas ribojosi su kompozitoriaus Balio Dvariono sodyba. „Vakarais čirškia žiogai, o tėvas su kompozitoriumi per tvorą kalbasi, kaip gimsta muzika. Jų šnekų klausydavausi ausis įtempęs“, - sakė pašnekovas.

Restauravo senovines freskas

Užaugęs smetoniškos inteligentijos aplinkoje, B.Uogintas jaunesnysis kitokio gyvenimo nepažino, todėl ir jo pasirinkimas jaunystėje buvęs dėsningas.

Vos pabaigusį monumentaliosios tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, menotyrininkas Vladas Drėma jį pakvietė restauruoti senąsias Lietuvos bažnyčių freskas.

„Sutikau, nes norėjau save sudrausminti ir suvaldyti – niekas to juodo darbo nenorėjo: dirbome naudodami nuodingas medžiagas, ultravioletinius spindulius ir ant pastolių užvertę sprandus. Restauratorių net figūros išsiriesdavo, o sprandai prie pečių priaugdavo“, - juokavo menininkas.

Restauratoriaus darbui jis pašventė 10 metų. Per tą laiką įgudusio profesionalo rankos atkūrė unikalias freskas: „Šventąją Trejybę“ Kauno katedroje, Vilniaus universiteto freskas ir Piaseckių koplyčią Šv. Jonų bažnyčioje, „Nukryžiavimą“ Bernardinų bažnyčioje. Jis atvėrė labai vertingas barokines freskas Pažaislio vienuolyne ir sudarė tolimesnę jų atkūrimo metodiką.

Dirbo Lietuvoje ir lygiagrečiai būdavo siunčiamas į stažuotes Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Taip jam teko padirbėti ir atkuriant sakralias A.Rubliovo freskas Vladimiro sobore.

Tapybai belikdavo tik savaitgaliai. „Kadangi laipiodavau bažnyčių pastoliais, kas kitiems būdavo uždrausta, tai ir piešiau senamiesčio gatvelių fragmentus, bažnyčių bokštus, įdomių statinių detales“, - vis pajuokaudamas kalbėjo B.Uogintas.

Monumentaliosios tapybos darbus menininkas užbaigdavo įrėmindamas juos gamtos fone.

Pozavimo kėdėje - garsenybės

Uogintų šeimos dirbtuvėse pabuvodavo daug garsių Lietuvos žmonių, panorusių, kad juos įamžintų šių menininkų rankos. „Ne vieną jų piešėme keturiese, ir visų darbai būdavo skirtingi“, - B.Uogintas jaunesnysis pabrėžė, kad nei jis, nei jo sesuo aklai nesekė tėvų pėdomis, o išsiugdė savitą požiūrį ir braižą. Tėvas buvęs labai kieto būdo ir reiklus, spaudęs iš vaikų jų galimybių maksimumą.

Ryškus Uogintų namų akcentas - J.Miltinio portretas, nutapytas B.Uoginto vyresniojo. „Maniškis yra M.K.Čiurlionio muziejaus fonduose, - sakė dailininkas. – Visa šeima tapėme ir pianistę Aldoną Dvarionaitę. Tėvas buvo padirbinęs net specialią pozavimo kėdę.“

Toje kėdėje dailininkui pozavo: rašytojas Viktoras Miliūnas, poetas Albinas Žukauskas, aktoriai Laimonas Noreika, Povilas Gaidys, dainininkė Giedrė Kaukaitė, muzikas Donatas Katkus ir kt.

Didžiąją jo namų sieną užima paties nutapytas aktoriaus Balio Barausko, scenoje vaidinusio Žygimantą Augustą, portretas.

Menininkas sukūrė dekoracijas spektakliams: N.Gogolio „Revizorius“, kurį režisavo J.Miltinis, ir Šatrijos Raganos „Sename dvare“. Šį spektaklį režisavo Kazimiera Kymantaitė. „Jėzusmarija, kaip ji dirbo: iki ašarų privesdavo, bet išsireikalaudavo. Man didžiausia gyvenimo mokykla – jos požiūris į darbą, meną, žmogų. Viskas tarpusavyje buvo labai susiję“, - režisierės gebėjimais žavėjosi B.Uogintas.

Idėjų versmės ir Kretingoje

„Visi – lyg mano vaikai ir visi man – brangūs“, - kukliai apie savo darbus kalbėjo menininkas. Paklaustas, ar bent apytikriai žino savo darbų skaičių, atsidūsėjo – tūkstančio gal nebūtų. Jo darbų turi įsigiję Lietuvos dailės, M.K.Čiurlionio dailės muziejai, Tretjakovo galerija Rusijoje, privatūs kolekcionieriai Lietuvoje ir užsienyje.

Tapytojas yra surengęs personalinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Japonijoje.

Savo motinos B.Uogintienės 90-osioms gimimo metinėms pažymėti pernai jis sukūrė naują gėlių ciklą ir surengė savo kūrybos parodą Palangoje.

Šiuo metu B.Uoginto kūryboje dominuoja gėlės, mažoji liaudies architektūra – kaimo kryžiai, koplyčios, bažnytėlės, rūpintojėliai. „Gėlės atkeliavo iš mamos ir sesers kūrybos, o liaudiška kūryba įkvepia savitos dvasios. Nueini į kaimą, pažvelgi į žmogų – ir supranti, jis - tikras rūpintojėlis, dievdirbio įkeltas į pakelės koplytėlę ir šiandien atkeliavęs į muziejų. Dabar ketinu lįsti į Kretingos muziejaus fondus, ten – neišsemiami idėjų lobiai“, - kalbėjo dailininkas.

Jis sakė važinėjąs ir po Žemaitijos kaimus: yra susidaręs sąrašą tų objektų, kuriuos ketina tapyti. Į jo drobes jau perkelti Kalnalio bažnyčios ir Pranciškonų vienuolyno vaizdai.

Birželį – liepą kretingiškiai galėjo pasigrožėti B.Uoginto jaunesniojo darbais, kurie eksponuojami Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje.

• Rašyti komentarą (2)