Kretingiškiai uždėjo apynasrį dar vienai gamyklai

Asfaltbetonio gamyklą buvo ketinta pastatyti pramoninėje miesto zonoje, tarp Tiekėjų ir Klaipėdos gatvių, jau anksčiau suformuotoje naftos perpylimo bazės teritorijoje.

Kretingiškiai turi ypatingų gebėjimų „gulti kryžiumi“ prieš bet kokias stambias statybas bei investicijas, o tuo pačiu – ir prieš naujas darbo vietas bei papildomus mokesčius į rajono biudžetą. Dar vienas to įrodymas - laiku nepastatyta asfaltbetonio gamykla Tiekėjų gatvėje.

Mūsų žmonės pasipriešino gyvūnų maistą gaminančios įmonės „Master food“ statybai ir ši sėkmingai įsikūrė Gargžduose. Pernai kretingiškiai stojo piestu ir prieš bendrovės Blum Baltic ketinimus pastatyti atliekų utilizavimo gamyklą.

Šiuo metu Kretingos rajono savivaldybėje guli raštai su 300 protestuojančių kretingiškių parašais, kur pasisakoma prieš bendrovės „Kauno keliai“ sumanymą statyti uždarą kilnojamą konteinerinio tipo asfaltbetonio įmonę.

Praėjusiame rajono Tarybos posėdyje šios bendrovės atstovai informavo rajono politikus apie savo pakoreguotus planus.

Gamyklos nestatys - naudos geležinkelį

Bendrovė „Kauno keliai“ dar 2007 m. įsigijo 2,4 ha sklypą pramoniniame Kretingos rajone, netoli pieninės.

„Sklypą nusipirkome jau kaip suformuotą gamybinę teritoriją: joje vietiniai verslininkai planavo įrengti naftos perpylimo bazę, tačiau šio projekto neįgyvendino. Tam buvo nutiesta ir geležinkelio atšaka, sujungta su kitais Lietuvos geležinkeliais - kalbėjo bendrovės „Kauno keliai“ generalinis direktorius Ramūnas Šilinis. – Ši teritorija mums tiko, nes yra netoli Klaipėdos. Tačiau išsyk sulaukėme vietinių gyventojų pasipriešinimo, kad netoli jų namų virsime smalą ir teršime aplinką“.

Gyventojai vieną po kito rašė skundus visuomenės sveikatos tarnyboms. Pusantrų metų bendrovei teko įrodinėti, kad įmonės tarša neviršys leistinų higienos normų.

„Po tikrinimų, atliktų veikiančioje tokioje pat mūsų bendrovės gamykloje Kaune, anksčiau reglamentuotą sanitarinę zoną nuo 300 m buvo leista sumažinti iki 50 m“, - teigė vadovas.

Kol vyko susirašinėjimai, anot R.Šilinio, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, ir statyti gamyklą Kretingoje tapo nebeekonomiška. Tačiau bendrovė nori užbaigti jau įsibėgėjusią detaliojo plano rengimo procedūrą.

Vadovas tikino, jog artimiausius 3 - 5 metus statyti gamyk-los jie nebeketina. Kol kas bendrovė tik naudosis jų teritorijoje esančiu geležinkeliu: juo gabens inertines medžiagas - skaldą, žvyrą, smėlį.

Veikimo principas - uždaras

R.Šilinis mano, jog gyventojų pasipriešinimas kyląs iš inercijos: žmonės dar mąsto, kad šiuolaikinė gamykla yra tokia pat, kaip sovietmečio smalinė, iš kurios kamuoliais verčiasi juodi dūmai.

„Tai, kas buvo prieš 30 metų ir dabar, skirtumas – didžiulis. Inertinės medžiagos, iš kurių mišinio gaminamas asfaltas, pirmiausia patenka į kaitinimo būgną, kur vidutinė temperatūra yra 200 laipsnių. Iš ten krenta į maišyklę, yra sumaišomos su naftos produktu - bitumu, kuris suriša šias medžiagas. Visa tai vyksta uždaroje patalpoje. Pagamintas asfaltas patenka į bunkerius, iš jų yra išgabenamas mašinomis“, - gamybos procesą apibūdino R.Šilinis.

Kaitinimo metu susidariusios dulkės surenkamos į filtrus, per juos į atmosferą išeina nedidelis teršalų kiekis. „Esu įsitikinęs, kad Tiekėjų gatve pravažiuojantys automobiliai išmeta daugiau teršalų, negu jų išmestų mūsų gamykla“, - sakė jis.

Per valandą gamykloje būtų pagaminta 120 – 160 tonų asfaltbetonio. Gamyba dažniausiai vyksta rytą, nes pagamintą produktą privalu realizuoti per 2 val., ataušęs asfaltas nebetinka keliams.

Gamykla būtų sezoninė: ji veiktų tada, kai oro sąlygos leidžia kloti asfaltą.

Tokios gamyklos yra statomos Suomijoje, Norvegijoje, Vokietijoje.

Bendrovė Kretingoje ketina statyti Suomijoje nupirktą gamyklą, kuri kainuoja 10 mln.Lt. Joje dirbtų 8-10 darbuotojų.

Bendrovė „Kauno keliai“ Žemaitijos regione dirba jau 5 metus. Pasak R.Šilinio, naujoji gamykla Kretingoje taptų jų bendrovės filialu. Statyti asfaltbetonio gamyklą jie yra priversti dėl konkurentų, kurie neparduoda asfalto, o atsivežti jį iš Kauno yra per brangu.

Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos komentaras:

- Bendrovės „Kauno keliai“ atstovai jau surinko reikalingus dokumentus, įrodančius, kad gamykla nekenkia gamtai. Jeigu gamykloje įdarbins keletą kretingiškių, rajonui ji bus naudinga. Mums atiteks ir jos mokesčiai. Kretingiškiai turi suprasti, jog kiekviena gamykla atneša naudos rajonui. Dabar pas mus yra taip: saulė dar neužtekėjusi, o jos jau baiminamasi.

• Rašyti komentarą (33)