|
|
|
Geros atostogos gali būti ir gulint ant sofos
Susitvarkyti spintą, išsiskalbti užuolaidas, atsakyti į elektroninius laiškus, išvirti keliasdešimt litrų uogienės, išvalyti kilimus ir taip toliau – toks dažniausiai būna atostogų scenarijus, kuris, įgrūdus dar išvyką po Lietuvą, pasikaitinimą paplūdimyje ir keletą apsilankymų pas draugus, baigiasi tuo, kad žmogus po atostogų grįžta ne pailsėjęs, o pavargęs. Pasak Kretingos „Northway“ medicinos centro psichoterapeutės Rasildos Zolubienės, norint pailsėti, svarbiausia yra per daug neprisiplanuoti ir pakeisti įprastą aplinką bei kasdieninę rutiną. „Iš tiesų, žmonės yra linkę daug prisiplanuoti. Tie didieji darbai, kuriuos sau paskiriame atostogoms, yra svarbūs ir nereikia jų ignoruoti. Svarbiausia juos atlikti neskubant ir jaučiant malonumą. O priežasčių, kodėl žmogus per atostogas nepailsi, yra labai daug ir individualių. Tačiau dažniausiai nepailsima todėl, kad atostogos buvo ne tokios, kokių norėjosi. Žmogus nepailsi ir dėl to, kad atostogos buvo per trumpos. Kad iš tiesų pailsėtume, reikia 2-3 savaičių per pusmetį. Šiuo laikmečiu poilsį ir jo trukmę mums reguliuoja darbovietėse sudaromi atostogų grafikai. Dalį atostogų gauname žiemą, kitą dalį – vasarą ar kitu metų laiku“, - kalbėjo R.Zolubienė. Pasak jos, poilsio kokybė nuo metų laiko visiškai nepriklauso: puikiai galima pailsėti tiek vasarą, tiek ir žiemą. Svarbiausia yra įsiklausyti į savo poreikius, pajausti organizmo būseną – kada fizinė ir psichologinė būklė jau reikalauja atostogų. „Kaip minėjau, dažniausiai atostogų einama pagal grafiką. Tačiau būtina atsižvelgti ir į savo poreikius: jei žmogus pastebi, kad jam sunku dirbti, atlikti užduotis, jo darbo našumas ir efektyvumas kritęs, nebesinori eiti į darbą, vadinasi - laikas ilsėtis“, - sakė psichoterapeutė. Jos, kaip ir daugelio specialistų nuomone, atostogos turi būti bent dviejų savaičių trukmės, o idealiausia, jei jos trunka tris savaites. Mat tikrąjį poilsį žmogus pajaučia ne iš karto išėjęs atostogų. „Reikia apytikriai savaitės, kol atostogautojas atsiriboja nuo įprasto darbinio režimo, pamiršta darbinius rūpesčius. Taigi, jei atostogaujama dvi savaites, realiai poilsiui po adaptacijos belieka tik savaitė. Žmogus greičiau įsijaučia į atostogas, atsipalaiduoja tada, kai pakeičia aplinką – išvyksta į kelionę čia pat, po Lietuvą, ar toliau. Įspūdžiai, kitokia aplinka, nauji žmonės, veikla padeda greičiau atsipalaiduoti ir pamiršti nuovargį“, - kalbėjo R.Zolubienė. Anot psichoterapeutės, tai, kad nauji įspūdžiai padeda greičiau atsipalaiduoti, visai nereiškia, kad atostogauti naudinga tik keliaujant: pačios geriausios atostogos gali būti ir gulint ant sofos. „Kiekvienas žmogus pailsi individualiai: vienam gera poilsiauti gulint ant sofos su knyga, kitas gi gerai pailsi tik kopdamas į kalnus. Viską nulemia poilsiaujančiojo charakterio savybės, fizinė būklė, kartais - profesija. Pavyzdžiui, jei žmogus dirba protinį darbą, greičiausiai per atostogas jam norėsis fizinės veiklos – kopimas į kalnus, aktyvus poilsis geriausiai padės atsipalaiduoti. O fizinį darbą atliekantis žmogus, atvirkščiai, gali norėti pasyvių, tingių atostogų. Be to, dažnai mums atostogų planus nulemia šeima: poilsį tenka derinti ir su artimųjų poreikiais bei norais“, - sakė R.Zolubienė. Pasak jos, nepaisant to, kokios bus atostogos ir kiek jos truks, svarbiausia - leisti sau išsimiegoti, nepaisyti griežtos kasdieninės rutinos, neprisiplanuoti daugybės darbų ir pramogų bei įsiklausyti į savo norus – tada poilsis garantuotas. „Jei poilsio buvo pakankamai, atostogos buvo geros, natūralu, kad nesinori grįžti į darbą. Taigi prieš grįžtant į darbą, kaip ir išeinant atostogų, labai svarbu per daug neprisiplanuoti. Norint be streso sugrįžti į darbinę aplinką, patarčiau į darbus įsijungti pamažu: pirmąją po atostogų darbo savaitę geriau nenumatyti rimtų susitikimų, sunkių užduočių ir krūvos darbų“, - patarė R.Zolubienė.
|
|
