Kūlupėniškio gaminamais tepalais susidomėjo ir gydytojai

Beveik pusšimtį metų bites auginančio kūlupėniškio Jono Maksvyčio medaus produktai žinomi ne tik Kretingos rajone, bet ir visoje Lietuvoje, ir net užsienyje: bitininko verdami tepalai itin efektyviai gydo nuo rožės, žaizdų, skilinėjančios odos, išopėjimų, hemorojaus bei pragulų. 76-erių vyriškio gaminamais tepalais yra susidomėję ir gydytojai.

Kūlupėniškis Jonas Maksvytis bitininkauti pradėjo beveik prieš penkiasdešimtmetį – kai dovanų gavo vieną bičių spiečių. Dabar jis turi 15 avilių. „Esu turėjęs ir daugiau – 30, tačiau bitės reikalauja daug darbo“, - sako bitininkas.

„Tepalų nuo rožės ir žaizdų receptų nesugalvojau pats: šių vaistų sudėtis žinoma jau seniai ir perduota iš lūpų į lūpas. Mano motinai susirgus rože, ieškojau, kas jai galėtų padėti. Buvau girdėjęs, kad Tintelių kaime gyvenanti sena moteris gamina vaistus nuo rožės. Kai jų paprašiau, paaiškėjo, kad tepalo belikę likučiai. Pusę šaukšto vaistų prigrandžiusi moteris pažadėjo, kad jei mano motinai rožė – padės ir toks kiekis. Taip ir buvo – tepalas iš tiesų padėjo. Po kiek laiko tos moters paprašiau, kad ši patikėtų man receptą – nenorėjau, kad jis prapultų nežinion. Pasirodė, kad toji moteris tepalo nuo rožės receptą buvo gavusi iš akademiko Adolfo Jucio – atominės fizikos pradininko Lietuvoje“, - pasakojo J.Maksvytis.

Pasak jo, šio tepalo veikimu susidomėjo gydytojai bei farmacininkai. Mat rožė vadinama itin paslaptinga liga, apie kurią net gydytojai neturi pakankamai žinių. Ja susergama užsikrėtus streptokokais. Net ir apmalšinta rožė gali paūmėti, jei ligonis patiria stresą, susinervina. Negydoma rožė išopėja, prasideda audinių nekrozė - puvimas.

Tepalas nuo rožės verdamas iš devynių komponentų: medaus, eglių sakų, sviesto, kiaulės taukų, rūtų sulčių arba lapų, ūkiško muilo, svogūnų, vaško bei spirito. Ši masė kaitinama apie valandą, jos jokiu būdu negalima užvirinti – tepalas kaitinamas 90-ies laipsnių temperatūroje.

Panašiai verdamas ir tepalas nuo žaizdų, kurio receptą J.Maksvytis gavo iš vienos ponios, gyvenančios Vilniuje. Tik vaistams nuo žaizdų naudojami septyni produktai.

„Tepalą žaizdoms, praguloms, skilinėjančiai odai gydyti verdu iš medaus, sviesto, vaško, sakų, aliejaus, spirito ir topolių pumpurų. Kai pradėjau gaminti šį vaistą, tokio parduotuvėse dar nebuvo: tik neseniai pasirodė tepalas žaizdoms gydyti, tačiau jis gaminamas tik iš penkių komponentų. Norint pasigaminti gydomąjį tepalą, reikia ne tik žinių, bet ir laiko bei kantrybės. Išvirti litrą tepalo užtrunka pusdienį. O dar reikia surinkti komponentus. Sunkiausia yra gauti eglių sakų: miške ieškau žaibo suskaldytų eglių – jų žaizdose kaupiasi sakai“, - kalbėjo J.Maksvytis.

Anot J.Maksvyčio, jo gaminami tepalai nėra stebuklingi ir negelbsti nuo visų ligų, tačiau bitininkas sako, jog reikia įvertinti puikias medaus savybes: šis bičių produktas ir jo gaminiai padeda daugeliu atvejų.

„Pikis gelbsti bites nuo ligų, taigi daugeliu atvejų padeda ir žmogui. Tai – nuostabus antibiotikas. Jo užpilu galima gydyti spuogus, ausų uždegimą ir dar daugelį ligų. Bičių duonelė stiprina kraują ir net naudojama kraujo vėžiu sergantiems ligoniams stiprinti bei gydyti. Bičių surinktos žiedadulkės stiprina imunitetą – jose yra visų žmogui reikalingų vitaminų bei mikroelementų“, - pasakojo J.Maksvytis.

Jis patarė, kad medų ir jo produktus derėtų pradėti vartoti dar neužklupus ligai. Pats bitininkas yra puikios sveikatos ir nepamena, kada paskutinį kartą sirgo sloga.

„Be jokios abejonės, medus labai padeda peršalus. Tačiau kam laukti, kol tai nutiks. Geriau kasdien save stiprinti medumi ir nesirgti. Prieš šalčius patarčiau pradėti naudoti bičių duonelę – jos reikėtų pamažu suvalgyti apie 200 gramų. Tai sustiprina imunitetą. O medų, jei žmogus nėra jam alergiškas, sveika naudoti kasdien – dedant į arbatą vietoj cukraus arba vieną. Per dieną reikėtų suvalgyti iki 100 gramų medaus“, - patarė J.Maksvytis.

Jis pats labiausiai vertina pavasarinį medų – suneštą iš aviečių, šaltalankių ir kitų vaistingųjų žolių. Bitininko nuomone, toks medus yra sveikiausias ir vertingiausias, nes išsaugo ir dalį vaistingųjų žolių savybių. Vasarą suneštas medus būna liepų, rapsų. Rudenį – dobilų, usnių.

„Liepų medus yra labai sunkiai gaunamas, nes nuo liepų žiedų bites labai dažnai nuvilioja kiti žydintys augalai, pavyzdžiui, rapsai. Labai naudingas lipčiaus medus – surinktas nuo medžių pumpurų, lapų. Tokiame meduje yra labai daug geležies, kitų maistingųjų medžiagų“, - sakė J.Maksvytis.

• Rašyti komentarą (14)