|
|
|
Joninės aplaistytos ne tik alkoholiu, bet ir krauju
„Girdykla“ – taip Joninių šventę, įvykusią Kretingos vasaros estradoje, pavadino policijos pareigūnai, turėję užtikrinti susirinkusių 3-4 tūkst. žmonių saugumą. Vietoj vainikų pynimo, meilės bei vestuvių burtų, kupoliavimo, paparčio žiedo ieškojimo susirinkusiųjų laukė ne pirmojo ryškumo scenos žvaigždės ir iki pat renginio pabaigos atsuktas alaus „kranelis“.
„Žmonės nebetiki burtais, nebeatlieka ritualų, kurie užtikrina derlingumą. Švęsti Jonines pagal tradicijas galima tik mažuose būreliuose, gamtos prieglobstyje ir ramiai tyliai, o to padaryti masei – neįmanoma. Todėl ir renginį pavadinome Trumpiausios nakties gegužine“,- kodėl buvo „pamiršti“ papročiai, paaiškino Joninių šventės organizatorė, Kultūros centro etnokultūros veiklos organizatorė Diana Brazdeikienė. Išlaikytos tik dvi tradicijos – per šventės kulminaciją ąžuolų vainikais buvo papuošti Jonai ir Janinos, jiems patikėta garbė uždegti didelį saulės formos Joninių laužą. Į dangų pakilo dangaus žibintai, žiūrovų aplodismentų sulaukė fejerverkų gėlės. Renginys baigėsi muštynėmis Po šių maždaug pusvalandį trukusių šventės iškilmių dalis žiūrovų išėjo namo. O likusieji šėlo diskotekoje jaunimui, kuri labiau priminė „šokius su kardais“: kauštelėję jaunuoliai ėmė kabinėtis prie šokančiųjų, šiems neįtikus – kibdavo į atlapus. Policijos komisariate atsidūrė dešimt aršiausiųjų vakaro dalyvių, tarp jų – ir nepilnamečių. Išvydę labiau besimušančią negu šokančią publiką, šventės organizatoriai renginį pabaigė antrą valandą, o ne trečią val. ryto, kaip buvo žadėta. Tačiau D.Brazdeikienė tvirtino, kad šventė baigėsi laiku, o ta viena valanda buvusi tarsi „rezervas“, jei šokantis jaunimas nenorėtų skirstytis ir prašytų muzikantų pagroti ilgiau. Prašys trumpinti laiką „Artimiausiu metu kreipsiuosi į Savivaldybę su prašymu, kad sutrumpintų viešų renginių laiką – juk įprastai turininga programa vyksta iki 24 val. O vėliau prasideda tik girtavimai, šlitinėjimai. Dalis žmonių į renginį jau ateina išgėrę, nes pirkti alaus vietoje – jiems per brangu“,- kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Arturas Lingaitis. Policijos pareigūnai pastebi, kad renginio atmosferą lemia ir programa – jei ji turininga, susirenka kultūringa ir intelektuali publika. Tarkim, įdomesnę programą turėjusi miesto šventė, skirtingai negu Joninės, praūžė be incidentų. Tradicijos liaudžiai neįdomios „Buvo kalbų, kad Joninių nereikia visai, tačiau žiūrovų gausa įrodė, kad šventė yra reikalinga“,- mano Kretingos kultūros centro direktorius Tomas Ambrozaitis. Jis tvirtino, kad šventės tikslas ir buvęs suteikti žmonėms galimybę pašokti ir pasilinksminti, nes tradicijų nebesilaiko patys žmonės. „Būtų gėda samdyti folkloro ansamblį, kad jis padainuotų liaudies dainas, jei žmonės jų beveik nebemoka ir nebedainuoja. O jei ir pakviestume etnokultūros kolektyvą, žmonės prikištų, kad šventė buvo neįdomi“,- teigė T.Ambrozaitis. Pasak jo, suorganizuoti tradicinių Joninių žaidimų patys Kultūros centro darbuotojai būtų nepajėgūs, nes jų trūksta. Centro filialai tą patį vakarą Jonines organizavo savose gyvenvietėse. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė teigė, kad Joninėms organizuoti iš rajono biudžeto buvo skirta 5 tūkst. Lt. Dar 4 tūkst. Lt šventę parėmė privatūs rėmėjai. Kretingos Joninės – kaip Jūros šventė? Kretingos Joninėse kaip niekur kitur ilgai leista prekiauti ir alkoholiu – bendrovei „Du aukšti kaštonai“ – iki 3 val. ryto, o D.Juciaus individualiai įmonei – valanda trumpiau. Taip ilgai prekiauti alkoholiu Klaipėdos apskrityje įprastai daroma išimtis tik tradicinei Jūros šventei. „Mes neturime teisės nustatyti laiko, iki kada prekybininkai šventėje gali prekiauti alkoholiu,- tvirtino rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Povilas Černeckis. – Verslininkai mums pateikia paraiškas, kuriose alkoholio prekybos laikas jau suderintas su renginio organizatoriais, miesto seniūnu ir policija. Jų atstovai sutikimą patvirtina parašais.“ Vietinio ūkio skyrius ir vadovaujasi šiomis paraiškomis, išduodamas vienkartinį leidimą prekiauti, už kurį verslininkai sumoka 60 Lt mokestį. Tačiau savo nuožiūra sutrumpinti prekybos laiko esą negalinčios netgi derinančiosios institucijos – renginio organizatoriai, seniūnija, policija. Jos turi vadovautis teisės aktais, kurie numato, kad nutraukti prekybą ne stipresniais negu 6 proc. gėrimais galima likus valandai iki renginio pabaigos. Patruliavo pareigūnai ir iš Latvijos Per Joninių šventę Kretingos rajono policijos pareigūnams talkino ne tik kolegos iš uostamiesčio, bet ir Latvijos. Iš kaimyninės šalies dirbti su kretingiškių ekipažais atvyko du pareigūnai, o tiek pat mūsiškių buvo išsiųsti patruliuoti Latvijos keliuose. Iercirknos apylinkės inspektorius leitenantas Ingus Freibergs pasakojo, kad per Joninių šventę pajėgas sustiprina ir Latvijos policijos pareigūnai. „Įprastai alkoholį leidžiama pardavinėti iki 22 val. tačiau per šventes, renginio vietoje - ir ilgiau,- Joninių šventės vakarą sakė I. Freibergs.– Šiandien Latvijoje įsigaliojo griežtesnės baudos neblaiviems vairuotojams, nes jie sukelia daug avarijų, ypač – per šventes. Girdėjau, kad jau šiandien visoje šalyje buvo nustatyti 42 neblaivūs vairuotojai.“ Latvijoje vairuotojai nebaudžiami, jei jų girtumas neviršija 0,5 promilės alkoholio. Budėjo visą savaitgalį Tačiau Kretingos rajone policijos pajėgos buvo sustiprintos ne tik šventės dieną, bet ir visą ilgąjį savaitgalį. Įvairias policines priemones mūsų rajone vykdė 72 policijos pareigūnai, kurie nustatė 28 viešosios tvarkos pažeidėjus. Už girto pasirodymą viešoje vietoje ar alkoholinių gėrimų vartojimą buvo nubausti 7 asmenys, iš kurių 2 - nepilnamečiai, už pasipriešinimą policijos pareigūnams ar jų nurodymų nevykdymą – 4 asmenys, už nedidelį chuliganizmą – 3. Per šventinį savaitgalį policijos pareigūnams įkliuvo 9 neblaivūs vairuotojai, daugiausia jų nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Sunkus girtumo laipsnis nustatytas tik vienam vairuotojui, į alkotesterį „pripūtusiam“ 3,3 promilės alkoholio.
|
|
