|
|
|
Vengrija sužavėjo svetingumu, gamta ir nėriniais
Kretingos Pranciškonų gimnazijos gimnazistai džiaugiasi savaitę praleidę Vengrijoje: svetingai priimti vietinių gyventojų, jie turėjo galimybę pasigrožėti įspūdingiausia šalies architektūra, kultūra ir įstabia Vengrijos gamta. Kretingos pranciškonų gimnazijos delegacija savaitę praleido Vengrijoje, kur juos pakvietė ir priėmė Aron Silady reformatų gimnazija, įsikūrusi Kiškunhalašo mieste. Su šia gimnazija kretingiškius sieja dešimties metų draugystė – per šį laiką vengrai jau triskart svečiavosi mūsų mieste. Trečiąjį kartą Vengrijoje apsilankė ir Pranciškonų gimnazijos delegacija – šįkart joje pabuvojo 31 mokinys ir 3 mokytojai. Savo įspūdžiais apie kelionę pasidalijo vienuoliktokai Deimantė Žilinskytė, Roberta Kirklytė, Karolis Pagalys, Tadas Navasaitis bei jų klasės auklėtojas vokiečių kalbos mokytojas Albertas Jankus. Dalyvavo pamokose Pranciškonų gimnazijos mokiniai ir mokytojai apsilankė taip pat konfesinėje Aron Silady reformatų gimnazijoje, kuri skaičiuoja 400 metų gyvavimo istoriją. „Įdomu tai, kad nuo 1900 metų gimnazijos koridoriuje eksponuojamos visų laidų abiturientų bei gimnazijoje dirbusių mokytojų nuotraukos. Šiose didelio formato nuotraukose galima pastebėti, kad kai kurie mokiniai vėliau į gimnaziją sugrįžo kaip mokytojai“,- pasakojo kelionės į Vengriją organizatorius mokytojas A. Jankus. O mokiniams teko dalyvauti Aron Silady reformatų gimnazijos pamokose. D. Žilinskytė, R. Kirklytė, K. Pagalys ir T. Navasaitis pasakojo susidarę įspūdį, kad vengrams mokiniams mokytis yra lengviau. „Mažesnis mokymosi krūvis, mažiau ir namų darbų. Pamokose tvyro maloni atmosfera, mokiniai nėra susikaustę, jie nebijo suklysti. O baigiamuosius egzaminus abiturientai laiko ne tik raštu, bet ir žodžiu, nėra ir tokios didelės valstybės kontrolės rengiant ir įslaptinant egzaminų užduotis“,- mintimis pasidalijo pašnekovai. Nacionalinė virtuvė – „skolinta“ iš kitų šalių Kretingiškius svetingai priėmė ir apgyvendino Aron Silady reformatų gimnazijos mokinių šeimos. Jos mūsiškius maloniai nustebino savo rūpestingumu ir vaišingumu – stalai lūžo nuo įvairių rūšių patiekalų. „Maistas aštrus ir riebus. Tačiau šalies nacionalinė virtuvė – įvairialypė, nes vengrai „susirinko“ kas geriausia iš įvairių kultūrų: slavų, turkų, vokiečių arba austrų“,- pasakojo gimnazistai. O mokytojas A.Jankus buvo pavaišintas balandėliais, kurie niekuo nesiskiria nuo lietuviškųjų, tačiau buvo pristatyti kaip vengrų nacionalinis patiekalas. Lietuviams buvo sunku apsiprasti, kad vengrai pasisveikindami bučiuojasi ir su vos pažįstamais žmonėmis. O dar labiau juos nustebino vengrų įprotis namuose vaikščioti su batais. Kurs bendrą projektą Mokytojas A.Jankus mano, kad viešnagė Vengrijoje gimnazistams buvo gera praktika mokantis užsienio kalbos. Šeimose gyvendami po vieną, mokiniai patys turėjo susikalbėti su vengrais – vyresnioji karta geriausiai šneka vokiečių kalba, o jaunimas kalba ir angliškai. Susidraugavę su vengrų moksleivija, Pranciškonų gimnazijos mokiniai dabar naujųjų draugų laukia atvykstant kitąmet pavasarį. „Su mokytojais aptarėme idėją kartu kurti kultūrinį meninį projektą, pavyzdžiui, statyti spektaklį ar miuziklą. Tokios patirties mes jau turime bendraudami su mokiniais iš Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Čekijos. Kad mokiniai būtų ne tik ekskursantai, bet ir vieno bendro projekto dalyviai, pritarė ir Vengrijos gimnazijos bendruomenė“,- naują idėją nusakė A.Jankus. Pastatyti paminklą – didelė garbė Kretingos pranciškonų gimnazijos delegacija buvo priimta Kiškunhalašo miesto mero, apžiūrėjo Rotušės aikštės puošnią gotikinio stiliaus posėdžių salę. „Įdomu tai, kad Vengrijoje gausu istorinių paminklų, vaizduojančių nacionalinius didvyrius, istorinius veikėjus. Miestui padovanoti paminklą seniau buvo kiekvieno turtingo vengro pareiga ir pasididžiavimas“,- pasakojo gimnazistai. Juos sužavėjo ir Vengrijos architektūra – iki šiol tebestovi ir tarpusavyje dera skirtingomis epochomis pastatyti statiniai, atspindintys skirtingas meno kryptis. Ne mažesnį įspūdį kretingiškiams paliko ir Dailės muziejus, kuriame be įspūdingos paveikslų galerijos buvo galima apžiūrėti ir drugelių iš Taivanio ekspoziciją. „Taivanis siekia nepriklausomybės, todėl šie įvairiaspalviai drugeliai ne tik atskleidžia šalies gamtos grožį, bet kartu yra tarsi išsilaisvinimo simbolis“,- sakė K.Pagalys. Muziejuje pasigrožėję garsiaisiais Kiškunhalašo nėriniais, gimnazistai neatsispyrė pagundai lauktuvių parvežti šių rankų meno kopijų. Tikrieji nėriniai, kuriais mėgo dabintis net Anglijos karalienė, yra labai brangūs. „Gramas šių nėrinių kainuoja tiek, kiek gramas aukso“,- sakė A.Jankus. Kalnai ir potvyniai Gimnazistai apsilankė ir Vengrijos sostinėje Budapešte, kur savo akimis išvydo ir pavaikštinėjo mieste-tvirtovėje, apimančioje 1,5 km teritoriją. Kretingiškiai pasigrožėjo buvusiais Karališkaisiais rūmais, kuriuose šiuo metu yra įsikūrusi prezidentūra. Pašnekovai tikino – šalis įstabi ir savo gamta: kalnais ir stepe, vadinama pušta, ūkyje vešinčiais vynuogynais, abrikosais, alyvuogėmis, arbūzais. O vaikštinėdami Segedos miestu jie matė atžymas ant stulpelių – tarsi perspėjimus, kaip aukštai prieš šimtmetį buvo pakilęs per miestą tekančios upės Tiszos vanduo. Tąkart potvynis nugriovė šį miestą, tačiau ir jį atkūrus gyventojai su vandens stichija susiduria bent kartą per 15 metų.
|
|
