|
|
|
Garbės galerijoje beliko pusė pagerbtųjų
Po savaitgalį atšvęsto Kretingos rajono įkūrimo 60-mečio, Savivaldybės fojė praėjusį pirmadienį iškabintoje buvusių rajono vadovų galerijoje iš 11 nuotraukų beliko 5. Liko tų, kurie rajonui vadovavo atkūrus Nepriklausomybę. Kodėl sovietmečio veikėjų atvaizdai buvo nukabinti? Vienoje eilėje - laisvos Lietuvos kūrėjai ir priešai Nuotraukų galerijoje į vieną eilę buvo surikiuoti buvę sovietų okupacinės valdžios statytiniai ir žmonių demokratiškai išrinkti Nepriklausomos Lietuvos valstybės rajone kūrėjai. Vienodas savos ir kolaborantų valdžios pagerbimas sukėlė dalies visuomenės bei atskirų jos veikėjų pasipiktinimą. “Džiugu”, kad galerijoje kabės V.Šutino portretas, nes jis aktyviai prisidėjo prie 1951 metų trėmimų iš Kretingos rajono. Tai juk didvyris, ar ne, ponai?”- ironizavo “Pajūrio naujienų” internetinės svetainės lankytojas apie vieną į galeriją patekusį sovietmečio veikėją. Skambinantys į redakciją siūlė galerijos sumanytojams nepamiršti liepą iškilmingai paminėti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 70-mečio. Buvęs pirmasis Nepriklausomybės metų rajono vadovas Bernardas Anužis pareikalavo, kad jo nuotrauka iš galerijos būtų nukabinta. Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė, kuri praėjusį antradienį “Pajūrio naujienose” buvo įvardinta kaip šios vadovų portretų ekspozicijos sumanytoja, vakar neigė galerijos idėjos autorystę. “Nenorėčiau kištis į politinius dalykus. Esu tik Savivaldybės administracijos darbuotoja. Administracija niekada negali veikti be politinės valdžios: yra meras, yra buvęs meras,- sakė ji ir pridūrė.- Šventė baigėsi, istorija iškeliavo – sovietmečio vadovų nuotraukas pagal priėmimo-perdavimo aktą atidavėme į Kretingos muziejaus archyvus”. Meras Juozas Mažeika pripažino, jog rajono sovietmečio veikėjų pagerbimas galerijoje buvo klaida. “Sumanymas buvo paminėti rajono, kaip administracinio vieneto, 60-ties metų įkūrimo sukaktį, pasidžiaugti, kad rajonas, kaip administracinis vienetas, išliko iki šiolei. Nebuvo tikslo šlovinti sovietmetį, o tik pateikti ir tą istorijos dalį. Asmeniškai atsiprašau visų žmonių, kad neapgalvotu poelgiu jiems atgaivinome praeities žaizdas”,- kalbėjo meras. Prieš tokį reiškinį negalima užsimerkti Lietuvos Nepriklausomybės sąjūdžio rajone vadovas Bernardas Anužis, kuris, atkūrus Nepriklausomybę, žmonių buvo išrinktas Kretingos rajono tarybos pirmininku, ne tik pareikalavo, kad jo nuotrauka nekabotų greta sovietmečio veikėjų. Šeštadienį jis ignoravo vasaros estradoje surengtą šventinę ceremoniją, kur dar kartą buvo pagerbti abiejų istorinių laikotarpių – sovietmečio ir Nepriklausomos Lietuvos – rajono vadovai. Patirtą nuoskaudą B.Anužis vakar išliejo “Pajūrio naujienoms”. Štai jo mintys: - Aš turėjau pasakyti šventinę kalbą, pasiimti apdovanojimą, tokį patį apdovanojimą, kaip Jonas Vaikėnas. Aš buvau pašiurpęs: J.Vaikėnas, kuris man, kaip Sąjūdžio veikėjui, partiniam susirinkime siūlė “bananų”, ir aš - abu - nusipelnėme vienodo pagerbimo. Scenoje vedantysis skaitė 50-aisiais Justo Paleckio – marionetinės, ne mūsų, valdžios, pasirašytą įsaką! 1950-51 metais dar buvo nepasibaigę Lietuvos žmonių trėmimai, žudynės, ir aš neabejoju, kad kažkoks Šutinas (buvęs sovietinių laikų pirmasis rajono vadovas, kurio nuotrauka buvo galerijoje,- aut. past.) irgi prie to yra prisidėjęs. Gūžė (taip pat sovietmečio rajono vadovas, patekęs į galeriją,- aut. past.) - karteniškis stribas, mama apie jį tokių dalykų yra pripasakojusi... Švenčiame Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės 20-metį, šį pirmadienį minime Gedulo ir Vilties dieną, antradienį - liūdną sukaktį: praėjo 70 metų nuo sovietų okupacijos pradžios. O Kretingoje, valdant konservatoriams, šlovinam okupacinę valdžią. Tokio pažeminimo dar nesu patyręs. Nepriklausomybei atidaviau daug, nebuvo malonu prieš tą patį J.Vaikėną stovėti, gyvent su baime – kada čia semt pradės. Taip, bijojau, ne tik dėl savęs,- šeimos, artimųjų. Rajonui vadovavau 1990-95 metais. Atlaikėme blokadą, pasikeitė septynios vyriausybės, o rajono biudžetas nesiekė ir 30 mln. Lt. Todėl drįstu teigti, kad šiandieną moralinių vertybių krizė Lietuvą žlugdo labiau negu materialiniai nepritekliai. Iš aktyvios politikos pasitraukiau, nepasidaviau ir raginimams sugrįžti, tačiau negaliu užsimerkti prieš tokį reiškinį, kai po 20-ties Nepriklausomybės metų Kretingoje kartu šlovinami okupacinės ir Nepriklausomos valstybės veikėjai. Nejaugi mes nebeturime jokių pamatinių vertybių? Turime rajono Savivaldybės taryboje tremtinių, politinių kalinių atstovus, istorijos mokytoją ekspertą Darių Petreikį. Visi užsimerkę, tarsi nemato, nesupranta, kas vyksta. Apie kokį patriotinį vaikų ugdymą galim kalbėti? Vasaros estradoje, skambant fanfaroms, betrūko iškelti pjautuvą su kūju ir raudoną vėliavą.
|
|
