|
|
|
Kretingos braškėms užsienietiškos uogos – ne konkurentės
Nors Kretingos rajono turgavietėse jau pasirodė pirmosios po plėvele užaugintos braškės, po dangumi sirpstančias raudonas uogas bus galima pirmą kartą paragauti tik švenčių proga – per Jonines. Pasak šešerius metus braškes auginančios Audronės Vičiulienės, būtent tai, kad braškininkai uogas augina skirtingais būdais ir skirtingose vietose, ir nesukuria konkurencinės įtampos braškynais garsėjančiame Kretingos rajone. „Braškynų yra Kartenoje, ne vienas - Kūlupėnuose, mūsų šeimos – Darbėnų seniūnijoje, tačiau dėl prekystalių ir pirkėjų nesipešame – kiekvienas braškininkas rajone turi savo klientus.Visiems užteks vargo su tomis braškėmis. Mūsų Medomiškių kaime užaugintas braškes nuperka darbėniškiai, laukžemiškiai, Palangos ir Klaipėdos pirkėjai, į vietą atvažiavę žmonės, – stovėti turguje beveik netenka. Uogas realizuojame pagal užsakymus – žmonės perka dideliais kiekiais, pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo pirkėjų, kurie pirko po 50 kilogramų“, - pasakojo kartu su šeima braškyną prižiūrinti A.Vičiulienė. Pasak jos, šis pavasaris braškėms – nenaudingas ir sunkus. Kai kurių ūkininkų braškynai iššalo, šiuo metu braškėms lietaus lyg ir pakanka, tačiau trūksta saulės – uogų derlius vėluoja. „Mūsų braškyną nuo iššalimo apsaugojo storas sniego sluoksnis ir miško užuovėja. Kadangi braškės pražydo gegužės 20, galiu pasakyti, kad lygiai po mėnesio nuo šios datos galėsime pradėti rinkti derlių. Jis taip ir pasiskirsto – anksčiau prekiauti pradeda po plėvele braškes auginantys ūkininkai, vėliau – be dangos uogas veisiantys braškininkai“, - sakė A.Vičiulienė. Pasak jos, auginti braškes po plėvele apsimoka labiau – ankstyvas braškių derlius parduodamas brangiau: šią savaitę uogų kilogramo kaina Klaipėdos turguje siekė 10-12 litų, Kretingoje – 14, o štai Šiaulių krašte litras rinktinių braškių kainavo apie 16 litų. Kol prisirps braškės, auginamos ne po plėvele, kainos greičiausiai jau bus kritusios. Tačiau auginti braškes po plėvele – sunkiau ir sudėtingiau.
Po plėvele auginamas braškkes reikia keisti kas dvejus, trejus metus. Auginamas be plėvelės – kas ketverius metus. Plėvelę reikia uždengti, atidengti, po ja braškių kerus puola įvairios ligos, puviniai. Šį būdą jau išbandžiau, dabar auginu be plėvelės, tačiau pailsėjusi ketinu vėl grįžti prie šio auginimo būdo – nes ankstyvos braškės yra brangesnės“, - pasakojo A.Vičiulienė. Ji kartu su šeima iš viso turi du hektarus braškynų. Juose kas vasarą dirba aštuoni šeimos nariai – svetimų samdyti nereikia, tačiau braškių verslas reiškia parduotas vasaras ir tikrai negarantuoja metinių šeimos pajamų. „Jei braškių ūkis toks nedidelis kaip mūsų – aš turiu pusę hektaro, vaikai - pusę, kiti šeimos nariai - irgi panašiai, – braškės nėra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Reikia ir kitos veiklos, uogos – tik papildomas uždarbis šeimai. O darbo tikrai daug – į braškynus išeiname anksti pavasarį, darbus pabaigiame rudenį. Norėdami ir patys valgyti, ir pirkėjams tiekti ekologiškas uogas, jas auginame be chemikalų. Todėl nuolat turime ravėti braškynus. Kadangi ūkis nedidelis, galime sau leisti auginti braškes be chemijos. Tačiau jei braškynai keturių hektarų ar didesni – be purškimo neapsieisi“, - kalbėjo A.Vičiulienė. Jos nuomone, dėl savų klientų verta ir pavargti – tuo labiau, kad brangesnė, bet ekologiška uoga sau konkurencijos neturi: pirkėjai ištroškę natūralaus produkto. „Mačiau Klaipėdos turguje lenkiškas braškes po šešis su puse lito ir lietuviškas už dvylika. Atėjusi pensinio amžiaus moteris pasirinko brangesnes, tačiau lietuviškas braškes. Šios turi savą skonį, kuriam užsienietiškos braškės neprilygsta – todėl kaimynės Lenkijos braškininkų konkurencijos nejaučiu“, - teigė A.Vičiulienė. Braškės atsirado atsitiktinai: XVIII amžiuje prancūzų kapitonas Frezjė, plaukdamas iš Čilės, į Europą atplukdė čilinių žemuogių. Šių augalų gavo botanikas Diušenis, kuris žemuoges pasodino Versalio soduose šalia virgininių žemuogių. Nežinia kodėl, bet svetimame krašte pasodintos čilinės žemuogės pražydo vien tik moteriškais žiedais ir susikryžmino su virgininėmis žemuogėmis. Taip buvo užveistos pirmosios braškės. Kai kurie botanikai laikosi versijos, kad braškės išvestos Nyderlanduose. Faktai • Braškių uogose gausu gliukozės, fruktozės, citrinos rūgšties, daug vitamino C. Todėl moterys iš jų gaminasi naminę kosmetikos priemonę – manoma, kad braškės balina odą. • Braškės turtingos ir geležimi. Tačiau šią naudingą medžiagą organizmas pasisavina tik tada, kai uogų sėklos yra sutrinamos. • Iš braškių išvirtose uogienėse ir kompotuose vitaminai neišlieka. Todėl geriausias būdas išsaugoti braškių vitaminus žiemai yra šis: šviežias uogas kelis kartus reikia nuplauti tekančiu vandeniu, sutrinti, supilti į nedidelius indus ir nedelsiant padėti į šaldiklį. • Braškės mažai kaloringos – aštuonios vidutinio dydžio braškės turi apie 45 kalorijas – todėl uogų galima valgyti jų neskaičiuojant. Gydytojai suaugusiam žmogui per sezoną rekomenduoja suvalgyti bent keturis kilogramus braškių. • Braškėmis piktnaudžiauti nederėtų tiems, kurie turi aukštą kraujo spaudimą – braškės jį dar labiau kelia. • Žmonėms, kurie yra alergiški braškėms, patariama šias uogas valgyti kartu su kefyru, jogurtu ar rūgpieniu.
|
|
