|
|
|
Uodų sumažės tik po Joninių
Įkyriai zyziantis ir įkąsti besitaikantis uodas šią vasarą – itin erzinantis ir dažnas palydovas gamtoje, sode ir net mieste. Šiais metais šių vabzdžių – ypač daug, o mažesnių jų spiečių verta tikėtis tik po Joninių. Pasak biologės Lidijos Umbrasienės, puolantys uodai – vasarai būdingas reiškinys, tik prasidėjęs kiek anksčiau, negu įprasta. „Paprastai daugiausia uodų būna prieš Jonines. Šiais metais jie pasirodė kiek anksčiau: uodų daugiau ne dėl kokio nors neįprasto reiškinio – tiesiog pavasaris jiems buvo palankus“, - sakė L.Umbrasienė. Uodai išsivystė anksčiau, nes oras buvo itin drėgnas, nešaltas. Šie vabzdžiai nemėgsta vėjo ir sauso oro. Todėl dabar gamtoje – pats uodų piko metas. „Kanda tik uodo patelės – joms reikia dėti kiaušinėlius, todėl šios ieško šilto kraujo, kad galėtų pasistiprinti, subrandinti palikuonis. Uodai – tarsi akupunktūristai, kurie tiksliai jaučia, kur oda ploniausia, kur jiems labiausiai tinka įkąsti“, - kalbėjo L.Umbrasienė. Anot Kretingos visuomenės sveikatos centro vyresniosios specialistės Renonos Kaubrienės, uodo patelės specialiai nesirenka žmogaus, kad prisisiurbtų kraujo. Paprasčiausiai uodai neturi tokių smegenų, kad galėtų atskirti gyvą daiktą nuo negyvo – aukas susiranda reaguodami į drėgmę, šilumą, išskiriamą anglies dioksido, prakaito kvapą bei kitas chemines medžiagas. Auką uodai užuodžia per 50-70 metrų. „Nemaloniausia uodo įkandimo pasekmė – erzinantis odos niežėjimas. Įkandimo vieta parausta, patinsta. Šie požymiai yra alerginė organizmo reakcija į proteinus – juos uodai įkąsdami suleidžia į žmogaus kraują, kad šis nekrešėtų. Norint apsisaugoti nuo įkandimų, reikėtų pasirūpinti vabzdžius atbaidančiomis priemonėmis. Jų visada būna prekybos centruose, vaistinėse. Neužtenka specialiomis priemonėmis pasipurkšti vieną kartą – jei ketinate gamtoje pabūti ilgiau, purkštis derėtų kas tris valandas“, - patarė R.Kaubrienė. Visi preparatai, skirti apsisaugoti nuo uodų, erkių bei kitų kraujasiurbių, yra vadinami repelentais. Jų sudėtyje yra cheminės medžiagos DEET, kuri užblokuoja uodų uoslės receptorius ir šie nebeužuodžia žmogaus kvapų. Tačiau, pasak vaistinės „Litfarma“ Kretingoje specialisčių, šiais metais uodų tiek daug ir jie tokie įkyrūs, kad visoje Lietuvoje žmonės išpirko repelentus. „Iš pradžių vaistinėje turėjome 6-7 produktus, skirtus apsisaugoti nuo kraujasiurbių. Tačiau kasdien sulaukiame labai daug pirkėjų, prašančių priemonių, kurios atbaido uodus. Visoje Lietuvoje repelentai perkami masiškai. Šiuo metu turime pienelį „Altan“. Jį reikia tolygiai paskirstyti ant atvirų kūno vietų – veido, rankų, kaklo. Šis repelentas veikia 4 valandas. Taip pat turėjome įvairių purškalų, losjonų. Vieni preparatai yra skirti suaugusiems ir vaikams. Tačiau kiti yra suskirstyti – vienokie yra pagaminti mažamečiams vaikams, kitokie – suaugusiesiems“, - sakė vaistininkė. Jei uodų įkandimų nepavyko išvengti, R.Kaubrienė patarė sukandžiotas vietas nuplauti šaltu vandeniu su muilu ir netrinant nusausinti. Tada įkandimo vietas galima atšaldyti ledo gabaliukais arba šaltais kompresais, patepti dezinfekuojančiu tirpalu. „Įkandimo sukeltą niežulį galima numalšinti 15 minučių palaikius vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu. Skausmą ir niežulį naikina patrynus pelyno, petražolės, mėtos, gysločio žole. Nereikėtų pamiršti ir tepalo „Žvaigždutė“ – jis taip pat padeda“, - sakė R.Kaubrienė. Uodus taip pat atbaido aitrūs eteriniai aliejai, o į gamtą, nors ir nepraktiška, derėtų eiti apsirengus šviesiais rūbais – uodai, kaip ir kiti vabzdžiai, yra įpratę kąsti gyvūnus. Šie turi tamsią odą, kailį, todėl šviesiais rūbais apsirengę žmonės mažiau traukia uodus. Uodai priklauso dvisparnių būrio vabzdžių šeimai – jų žinoma apie 3 tūkst. rūšių. Lietuvoje paprastieji uodai veisiasi ežeruose, balose, grioviuose, stovinčio vandens telkiniuose. Uodo patelė gali padėti 200-300 kiaušinėlių. Iš jų per 24-36 valandas išsirita lervos, kurios gyvena vandenyje. Po savaitės lervos virsta lėliukėmis. Jei temperatūra tinkama, uodai gyvena nuo 10 dienų iki 5 savaičių. Uodų akys sudarytos iš daugybės lęšiukų – kiekvienas jų mato skirtingą vaizdą, todėl bendras vaizdas uodui – tarsi mozaika. Krauju minta tik patelės, uodai maitinasi augalų sultimis ir nektaru. Pateles patinėliai suranda pagal sparnų dūzgimą. Uodo patelė įkąsti ir siurbti kraują naudoja vamzdelį, sudarytą iš šešių dalių. Dvi pirmos prie galvos yra dantytos – jas judinant pirmyn - atgal įpjaunama oda. Maitinasi patelės dažniausiai tamsiu paros metu. Uodas gali prisisiurbti kraujo keturis kartus daugiau negu pats sveria.
Biologės Lidijos Umbrasienės komentaras: - Kad sukąs uodai, labiausiai tikėtina, jei esate pelkėtose, drėgnose vietose – prie upės, ežero, tvenkinio. Mat uodų patelės kiaušinėlius deda vandenyje. Tačiau ne visi uodai kanda. Pavyzdžiui, Kuršių nerijoje besidauginantys uodai kraujo negeria: išskrenda tik tam, kad sušoktų savo vestuvių šokį, apsivaisintų ir padėtų kiaušinėlius – šie uodai nesimaitina. Jų lervomis minta karšiai – jei ne uodai, jų neturėtume. Tačiau mūsiškiams uodams kraujas yra būtinas. Norint išvengti jų įkandimų, reikėtų į gamtą eiti neišsikvėpinus, naudoti kuo mažiau kosmetikos – kvapai vilioja uodus. Gamtoje reikia būti švariam – mat uodams prakaito kvapas ypač patinka. Be specialių cheminių priemonių yra ir liaudiškų patarimų, kaip išvengti uodų įkandimų. Atviras kūno vietas reikia įtrinti pelynais – šis augalas yra kartus, todėl atbaido uodus.
|
|
