Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Užčiuopęs horizonto liniją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2020-05-15
Kretingiškis menininkas Alfonsas Lekavičius tikino: „Abstraktusis menas yra beprotiškai įdomus dalykas, tai – išgalvotas pasaulis, bet reikia ir žinių. Kaip matematikoj.“

Profesionalus kūrėjas 38-erių kretingiškis Alfonsas Lekavičius atstovauja jaunajai Lietuvos menininkų kartai, kuriančiai abstraktųjį meną: postmoderniosios kultūros esmę jis perteikia savitomis meninėmis priemonėmis – be tapybos ir skulptūros, dar fotokoliažu, monotipijomis, piešiniais markeriu. „Man įdomus socialinis gyvenimas, subkultūros ir iš jų gimstančios improvizacijos“, – savo darbų tematiką apibūdino A. Lekavičius.

Pradžiamokslis – gimtinėje

Vilniaus dailės akademijoje taikomosios skulptūros bakalauro, vėliau Šiaulių universiteto Menų fakultete dailės magistro studijas baigęs A. Lekavičius dailės mokė ir jaunuosius Kretingos meno mokyklos kūrėjus. Nuo 2009-ųjų tapybos ir kompozicijos moko Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje.

Galbūt todėl šiandieną Kretingoje gyvenančio A. Lekavičiaus kūryba labiau žinoma uostamiesčio dailės mėgėjams, nors jis mūsų mieste gimė ir augo, mokėsi Pranciškonų gimnazijoje. Dailės pradžiamokslį išėjo Kretingos meno mokykloje, nors pagrindinis jo mokytojas, kaip tvirtino, buvo ligi šiol tapantis tėvas Zigmantas Lekavičius.

Lietuvos dailininkų sąjungai priklausantis kretingiškis per kone 15 kūrybinio darbo metų yra surengęs 3 personalines parodas – „Nulaužtas kodas“, „Musė su deimantu“ Klaipėdos galerijose ir Vilniaus dailės akademijoje, dalyvavo kone 20 įvairių bendrų parodų, projektų Lietuvoje bei užsienyje, tarp jų – ir Kretingos dailininkų klubo PINX parodoje A/MORALUMAS Kretingos muziejuje.

Pernai A. Lekavičiui buvo patikėta sukurti „Klaipėdos sporto apdovanojimą 2019“, – jis iš bronzos atliejo sėkmės simbolį – sparnuotą fortūną.

Turtingas ir įdomus Alfonso Lekavičiaus kuriamų darbų spektras.

Žinios plius intuicija

Per karantiną pasigrožėti plačiu A. Lekavičius kūrybos darbų diapazonu pakvietė virtualią parodą „Abstrakčiai“ surengę Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotojai. „Dabar madinga sakyti, kad menininkai yra amžiname karantine. Tačiau tame yra daug tiesos: menininkui tiesiog būtina užsidaryti kūrybai, nes svarbu susikaupti, pasinerti į apmąstymus“, – tvirtino pašnekovas. Jis tikino nesiejąs savęs vien su tapyba ar skulptūra, nors šios meno šakos esančios artimiausios. „Pajuntu, kad išsisėmiau, bandau kitas technikas, kitus formatus, ieškau ryšio su gamta“, – kalbėjo eksperimentuojantis menininkas, kurio turtingą saviraišką atspindi plastinės skulptūros, saviti abstraktūs paveikslai, koliažai, fotografija, netgi – piešiniai ant marškinėlių.

Menininko braižas – tarsi gebėjimas pagauti pasąmonės judesį. Jo žodžiais, abstraktusis menas nesiekia atskleisti tikroviškų dalykų, atvirkščiai – jis balansuoja ant ribos tarp intuityvumo ir tikrovės. „Kurdamas vadovaujiesi jausmais. Abstraktusis menas yra beprotiškai įdomus dalykas: tai – išgalvotas pasaulis, bet reikia ir daug žinių, kaip matematikoj – žinosi formules, nebus sudėtinga. Mene panašiai – žinios plius intuicija“, – lygino A. Lekavičius.

„Klaipėdos sporto apdovanojimas 2019“ – A. Lekavičiaus darbas iš bronzos.

Idėjos – iš knygų ir gyvenimo

A. Lekavičius mano, kad šiuolaikinis menas gali likti ir nesuprastas arba svetimas, nes daugelis juk taip pat neišmanome medikų darbo, arba nežinančiam futbolo atrodo, kad sportininkai tik bėgioja paskui kamuolį, nors šis sportas labai rimtas. „Kiekvienas pasirenka tai, kas jam artima ir priimtina. Kaip ir gamtoje: pažiūrėkite, kiek aplink mus yra visokių rūšių ir porūšių“, – tikino pašnekovas.

Idėjų ir minčių savo kūrybai, kuri labiausiai išsiskleidžia vakaro ar nakties tyloje, A. Lekavičius sakė pasisemiantis ir iš aplinkos impresijų, buities detalių, perskaitytų kūrinių. Atklysta refleksijos, minčių blyksniai ar žodžių nuotrupos iš pamėgtų rašytojų mistikų Haruki Murakami, Kurto Voneguto, Džordžo Orvelo knygų, lietuvių poetų Gintaro Grajausko, Sigito Gedos, Jurgio Kunčino, Kęstučio Navako eilėraščių.

Menininkas neslėpė savo gyvenime vengiąs kraštutinumų – viršūnės ir dugno: „Labiausiai mane jaudina ir kūrybai nuteikia ramybės būsena, ji – tarsi horizonto linija tolumoje. Gal dėl to, kad esu gimęs netoli jūros“, – atviravo jis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas