Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vyro poelgis šokiravo bendruomenę

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-11-15
Kretingos rajone dar vienas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis. Manoma, kad Senosios Įpilties gyventojas iš pradžių galimai pakorė savo du šunis, o paskui juos užkasė.

Šiais metais mūsų rajone užregistruotas trečias žiauraus elgesio su gyvūnu atvejis. Šįkart – Senojoje Įpiltyje vyras atsikratė dviejų šunų, tačiau gyventojai negali patikėti, kad jų bendruomenės narys galėjo taip pasielgti.

Negalėjo patikėti

Dar pavasarį Kretingą sudrebino pirmasis žiauraus elgesio su gyvūnu atvejis mūsų rajone. Tai padariusiam Grūšlaukės kaimo gyventojui Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai nusprendė vyrą 2 metams atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir įpareigojo jį sumokėti 1 tūkst. eurų užstatą.

Prieš mėnesį visoje Lietuvoje nuskambėjo kitas atvejis – tuomet šuns gaišena kilpoje buvo rasta Kumpikų kaime.

Kretingos rajono policijos komisariatas pranešimą apie žiaurų elgesį su gyvūnais gavo lapkričio 11 d., pirmadienį, o nusikalstama veika atlikta sekmadienį. Manoma, kad vyras iš pradžių abu šunis galimai pakorė, o paskui juos užkasė. Gavus pranešimą policijos pareigūnai nuvyko išsiaiškinti, ar informacija teisinga, ir ji pasitvirtino.

Atvykus policijos pareigūnams, gyvūnų savininkas atkasė jų gaišenas ir neneigė savo kaltės. „Vyras neneigė savo kaltės, pagal procedūrą jam pareikšti įtarimai. Kol kas yra daug nežinomųjų, pradėjome ikiteisminį tyrimą“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Priežastis, kodėl vyras galėjo taip pasielgti, nežinoma. Tačiau gyventojai manė, kad šeimininkas turėjo išvykti į užsienį ir nebuvo, kam palikti šunų. Tai padaryti vyrą paskatino, kai kurių liudininkų teigimu, ir galimas konfliktas su sugyventine.

„Po tokių įvykių kiekvienas žmogus pateikia skirtingas priežastis. Šiuo atveju pirminis pasiaiškinimas buvo, kad turėjo išvykti į užsienį“, – sakė R. Kačinas.

Bendruomenės pirmininkė Birutė Stalmokienė tikino, kad vyras yra labai darbštus, gyveno tvarkingai, nevartojo alkoholio.

Senosios Įpilties bendruomenė ligi šiol negali patikėti, kad visiems gerai žinomas vyras galėjo taip pasielgti. „Esame šokiruoti, dauguma negali patikėti, kad jis galėjo taip pasielgti“, – tvirtino Senosios Įpilties bendruomenės pirmininkė Birutė Stalmokienė.

Nė vienas sutiktas gyventojas apie šunų šeimininką neatsiliepė blogai. „Labai tvarkinga šeima, nevartojo alkoholio, vyras labai darbštus, jeigu bendruomenėje reikėdavo pagalbos, visada mums padėdavo“, – įvardijo B. Stalmokienė.

Netoliese jos gyvenanti Irena Dabravolskienė tikino negalinti patikėti tokiu kaimyno poelgiu: „Jis visada vesdavo šunį pasivaikščioti, maudydavo jį, uždėdavo jam antsnukį. Su kuo tik pasikalbu, niekas negali net minties prisileisti, kad taip atsitiko. Aš netikiu, kad tai tiesa, nes jis labai mylėjo savo šunį.“

Gyventojų pasakojimu, vienas šuo priklausė vyriškiui, o kitą jam paliko motina prieš išvažiuodama į užsienį. „Vienas buvo tikrai didelis, kitas – nežinau. Kaimynai pasakojo, kad jie juos visada maitindavo, rūpindavosi, prižiūrėdavo. Šuo buvo laikomas voljere, o jų sodyba taip pat tvarkinga“, – teigė B. Stalmokienė.

Turi tvirtai apsispręsti

Šį įvykį Klaipėdos regiono gyvūnų globos namai „Nuaras“ vertino kaip brutalų veiksmą prieš niekuo dėtą gyvūną. „Sunku suvokti, kaip normalus žmogus galėjo taip pasielgti. Gal tai kažkoks pykčio protrūkis, nežinau. Jau antras atvejis įvyksta per pilnatį, gal ji veikia žmones?“, – pasvarstė „Nuaro“ administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Anksčiau tokių atvejų būdavo, tačiau jie – neviešinti. „Šiandien, informacinių technologijų laikais, kuomet galima viską užfiksuoti, tokių atvejų iškyla dažniau. Jų yra buvę ne vienas. Esame gavę pranešimą, kad vyras su moterimis skandina kačiukus, nuvykę radome juos. Taip pat esame nutvėrę žmones, darančius ir tokias nusikalstamas veikas – randame pakartų, nuskandintų augintinių. Yra buvęs atvejis mieste, kuomet pakartą katę radome medyje, kitą kartą – prikaltą prie kryžiaus“, – Lietuvoje anksčiau įvykusius atvejus prisiminė G. Liutkuvienė, pridūrusi, kad ne visi žmonės vertina gyvūno gyvybę.

Netoliese gyvenanti Irena Dabravolskienė vis dar negali patikėti, kad jos kaimynas galėjo taip pasielgti.

Žiauraus elgesio su gyvūnu atvejų pasitaiko ir mieste, ir kaime. „Beveik visi į prieglaudą atvežti gyvūnai yra turėję savo namus. Net, jeigu važiuojame sugauti gyvūno, dažnai jis yra turėjęs namus, tik žmogus, kad ir pamato jo nuotrauką internete, apsimeta, kad tai – ne jo, – kalbėjo G. Liutkuvienė. – Dažniausiai žmonės, juos palikę pas mus, tikina, kad turi išvažiuoti į užsienį, vaikas yra alergiškas, todėl negali pasilikti augintinio.“

„Nuaro“ administratorė tikino, kad yra daugybė būdų, kaip galima civilizuotai perleisti auginti gyvūną kitiems: „Galima įkelti į socialinius tinklus gražias gyvūno nuotraukas ir pasiūlyti kitiems jį nemokamai auginti. Pasiūlyti kaimynams, artimiesiems, draugams. Galų gale – atiduoti į prieglaudą.“

„Nuaro“ darbuotojai skatina žmones priimti atsakingus sprendimus prieš apsisprendžiant, reikia laikyti gyvūną namuose ar ne. „Kai pas mus ateina išsirinkti augintinio, visada įvertinu, ar žmogus yra tvirtai apsisprendęs. Tas, kuris žino, kad tikrai nori auginti, nedvejoja ir pasiima gyvūną. Tie, kurie pradeda dvejoti – gal tą, gal aną gyvūną, vadinasi, nėra tvirtai apsisprendę, todėl pasiūlau jiems gerai pagalvoti“, – teigė „Nuaro“ administratorė.

Dažnai tėvai gyvūną perka savo vaikams, tikėdamiesi, kad šie turės, kuo rūpintis, ir taip jų vaikas mokysis atsakomybės. Vis dėlto neretai tokiais atvejais gyvūnas tampa tėvų atsakomybe. „Žmonėms primenu, jog jie turi suprasti, kad gyvūnu rūpintis turės iki jo mirties. Tuomet neretas susimąsto“, – tvirtino G. Liutkuvienė.

---

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas:

– Tokie dalykai vyksta visoje Lietuvoje, ne tik mūsų rajone. Tačiau žmonės sąmoningėja, todėl sulaukiame daugiau pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Kai kurie žmonės kaimuose yra pripratę taip elgtis, nežinodami, kur dėti gyvūną, jie juo atsikrato.

Vis dėlto gyvename XXI a. ir yra sudarytos galimybės, kur prireikus palikti augintinį. Pavyzdžiui, gyvūnų globos namuose. Dėl sergančio šuns galima kreiptis į veterinarijos tarnybą, jie patars, ką daryti.

Manau, visuomenė turėtų atkreipti dėmesį, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi prigimtines teises, todėl turime elgtis atsakingai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas