Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Iš sausringos vasaros – į šlapią rudenį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2019-10-25
LŽŪKT Kretingos rajono biuro konsultantas Tomas Luotė: „Kretingos rajone didelių problemų dėl pasėlių nėra: nors kritulių kiekis ir buvo didesnis, sustabdė darbus, suspaudė sėjos laikotarpį, dirvožemis po sausringos vasaros gana neblogai sugėrė vandenį.“

Nors rajono ūkininkių laukai, tiksliau pasėliai, išgyvenę sausringą vasarą, rudeniop gausiai patyrė kritulių, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos rajono biuro augalininkystės konsultantas Tomas Luotė teigė, kad didelės bėdos dėl to nėra.

„Palyginti su visa Lietuva, kurią kamavo sausra, čia, pajūrio pusėje, reikiamu momentu buvo lietaus, kas davė tikrai geresnį rezultatą. Dabar gi, gausiau lyjant, dirvožemis, paveiktas sausros, pakankamai gerai sugėrė vandenį, ir krituliai didelės žalos nepadarė. Ypač tiems, kurie spėjo laiku pasėti“, – kalbėjo augalininkystės specialistas, kuris vykdo laukų pasėlių stebėseną pagal tarnybos deleguotą projektą STEB.

Mūsų rajono ūkininkai šiemet sulaukė tikrai neblogo derliaus: vietomis, T. Luotės pastebėjimu, žemdirbiai žieminių kviečių kūlė ir iki 9 tonų iš hektaro, vidutinio derliaus būta iki 5 t/ha, vasarinių javų vėlgi kūlė panašius kiekius.

Ką žada būsimasis pavasaris, sunku spėti ar ką nors konkretaus pasakyti: spalio pabaigoje T. Luotė skaičiuos žiemines kultūras – rapsą, žiemkenčius, vėliau, jau pavasarį, žiūrės, kiek augalų išgyveno. „Jeigu bus dideli temperatūros svyravimai, gali būti visko. Dabar gi, kolega skaičiavo, žieminių kultūrų tankumas yra pakankamas – 420 vnt./kv. m, – kalbėjo specialistas, akcentuodamas, kad pajūrio zonoje esama dirvožemio specifikos: vyrauja priesmėlis, dirvožemis rūgštokas. – Kalkinti iš esmės reikėtų vos ne kiekviename ūkyje, ir gera stebėti, kad ūkininkų požiūris į šią agrotechnologinę priemonę keičiasi: jeigu anksčiau ūkininkas suberdavo mineralines trąšas į dirvą ir tiek, tai dabar jau rūpinasi ir pakalkinti.“

Ištyręs nemažai dirvožemio, T. Luotė sakė turėjęs ir tokį atvejį, kai ūkininkas dirvožemį tik kalkino, o maistinių medžiagų vis dėlto ne tik kad nesumažėjo, atvirkščiai, – dar padaugėjo.

Kadangi mūsų rajone esama nemažai gyvulininkystės ūkių, mūsų krašto dirvožemis palyginti su kitomis Lietuvos vietomis nėra tiek nualintas: humuso rodiklis net viršija vidutinę normą. „Į laukus iš gyvulininkystės ūkių iškeliauja mėšlas, laikydamas gyvulių, ūkininkas kitaip taiko sėjomainą, į kurią patenka pievos, tarpiniai pasėliai“, – paaiškino augalininkystės specialistas.

Užsiminęs apie tarpinius pasėlius, jis papasakojo apie vieną Plungės rajono ūkių, kuriame daugiau negu 10 metų taikoma beariminė žemės dirbimo technologija, ir šiame ūkyje tarpinių pasėlių auginimo praktika buvo taikoma jau seniai: „Ūkininkas, pastebėjęs akivaizdžią naudą, intensyviau tarpinių augalų technologiją sėkmingai taiko jau 3-ią sezoną.“

Ūkininkas yra pasirinkęs tokį tarpinių augalų mišinį: garstyčios, grikiai, smulkios „miškinės“ veislės rugiai, žirniai, vikiai, aliejiniai ridikai. „Šio mišinio pasirinkimą nulėmė augalų vegetacija, garantuojanti nenutrūkstamą augalų gyvybingumą. Pirmieji dirvožemį stelbia grikiai, kurie pirmieji ir nušąla. Toliau, augant garstyčioms, pradeda augti žirniai ir vikiai, o jiems vegetuojant garstyčios nužydi. Vieni paskutiniųjų „prisijungia“ aliejiniai ridikai. Galiausiai, nušalus visoms toms kultūroms, žiemoti lieka dvimečiai rugiai, išliksiantys iki pavasario“, – T. Luotė akcentavo, kad naudojant tarpinių augalų mišinį siekiama sustiprinti skirtingų augalų bei jų šaknų poveikį dirvožemio struktūrai: pagerinti oro ir vandens balansą dirvoje, fiksuoti atmosferoje esantį azotą, atpalaiduoti dirvoje esančias maisto medžiagas, mažinti dirvos suslėgimą, skatinti mikroorganizmų, sliekų gausą ir humusą. Taip pat tuo sumažinama dirvožemio erozija, piktžolėtumas, maisto medžiagų išplovimas iš dirvožemio.

„Išbandė ūkininkas ir minimalų 5 cm gylio dirvožemio skutimą. Pastebėjęs, kad ši technologija teigiamai paveikė augalus, esant palankioms sąlygoms, ūkininkas ją ketina panaudoti ir kitą sezoną“, – pastebėjo augalininkystės specialistas.

T. Luotė, daugiausiai ūkininkams padedantis atlikti dirvožemio tyrimus, parengti tręšimo planus, pildyti privalomus žurnalus, pripažino, kad mūsų krašto ūkininkai domisi naujovėmis, mielai dalyvauja mokymuose ir kad jų laukuose technologijų lygis kyla.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas